Tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Iki birželio 18 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) veikia tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“. Joje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai.

Daugiau nei metus trunkantis karas Ukrainoje, nuo 2020-ųjų vykdomos represijos prieš protestuotojus Baltarusijoje, pastarojo meto masiniai protestai Kazachstane ir Sakartvele žymi svarbius politinius ir socialinius posovietinio regiono procesus. Šias šalis vienija ne tik bendra praeitis ir gyvenimas nuolat jaučiant Rusijos įtaką, bet ir ten išlikusi, kadaise sovietinei karo, gavybos, technologijų ir kitokio pobūdžio pramonei skirta infrastruktūra. Ant senųjų gamyklų, kasyklų, mokslo centrų, karinių bazių griuvėsių šiandien kuriasi šiuolaikinė informacinių technologijų (IT) ir gamybos pramonė. Praeityje skirta Sovietų Sąjungos galiai auginti, šiandien ši infrastruktūra funkcionuoja pagal kapitalistinius principus, tačiau taip pat yra veikiama kolonijinių santykių su Rusija, neproporcingo išteklių, pigios darbo jėgos naudojimo ir kitų ekonominių, socialinių įtampų.

Kaip posovietinių šalių visuomenės šiandien gali pasitelkti šiuolaikines technologijas ir senąsias infrastruktūras ir kurti naujas ekonomines, socialines vizijas, peržengiančias posovietinę praeitį?

Parodos idėjos autoriai, baltarusių kilmės kuratoriai Antonina Stebur ir Aleksei Borisionok sako, kad „atrakinti“ šioje parodoje pristatomas temas ir kūrinius padeda sutrikdymo ir pertrūkio sampratos. Tokios infrastruktūros kaip geležinkeliai, dujotiekiai, interneto šviesolaidžiai, „Telegram“ kanalai, vaizdo stebėjimo sistemos mūsų gyvenime lieka neapčiuopiami, o jas esant dažniausiai pajaučiame tik įvykus gedimui ar pertrūkiams. Todėl parodos pavadinimas ir nurodo į procesą, kai trikdžio metu infrastruktūros egzistavimas ne tik tampa akivaizdus, bet ir išryškina joje sutelktą politinę galią.

Be politinio infrastruktūrų pasitelkimo, kuris ypač išryškėjo per karą Ukrainoje, parodoje pristatomais kūriniais taip pat apmąstoma, kaip šiuolaikinės skaitmeninės technologijos ir socialiniai tinklai gali skatinti aktyvizmą, savanorystę ir piliečių susitelkimą. Anoniminiai pokalbių kanalai, debesija, pokalbių robotai tapo kertinėmis priemonėmis organizuojant alternatyvios komunikacijos, savitarpio pagalbos tinklus tarp protestuojančiųjų ir nepritariančiųjų Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Sakartvele, Armėnijoje ir Ukrainoje.

Parodos atidarymą lydės kuratorių ekskursija (kovo 31 d. 19 val. anglų k.) ir simpoziumas (balandžio 1 d. nuo 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje). Renginyje paskaitas skaitys baltarusių mokslininkė, Europos humanitarinio universiteto profesorė Almira Ousmanova ir ukrainiečių tyrėjas, rašytojas, menininkas Olexii Kuchanskyi. Diskusijoje dalyvaus parodos menininkai: Tekla Aslanishvili, Mariyam Medet, Anna Engelhardt ir kolektyvas fantastic little splash ir parodos kuratoriai: Aleksei Borisionok ir Antonina Stebur.

Parodoje dalyvauja: Tekla Aslanishvili ir Giorgi Gago Gagoshidze, Mariyam Medet, Yevgenia Belorusets, eeefff, Anna Engelhardt, fantastic little splash, Uladzimir Hramovich, The Museum of Stones redakcinis kolektyvas, Oleksiy Radynski, Alicja Rogalska, Sabīne Šnē, Nomeda ir Gediminas Urbonai, XYANA

Parodos architektė Gabrielė Černiavskaja

Grafikos dizaineris Valentin Duduk

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki šių metų birželio 18 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Parodos partneris – Europos humanitarinis universitetas (EHU). Rėmėjai: Goetheʼės institutas*, „Exterus“, „Fundermax“, „Hostinger“, „Funky Beans“. Informacinis rėmėjas – „Artnews.lt“

* Projektas yra dalis plataus priemonių paketo, kuriam finansavimą skiria Vokietijos užsienio reikalų ministerija iš papildomų 2022 m. biudžeto lėšų Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams sušvelninti.