„Tarp žemės ir dangaus“ – nauja dailininko Arvydo Pakalkos tapybos paroda AP galerijoje

Dailininkas Arvydas Pakalka pristato naują tapybos parodą „Tarp žemės ir dangaus“ sostinės AP galerijoje. Paroda bus eksponuojama keturias savaites – nuo spalio 15 iki lapkričio 10 dienos. Ta proga galerininkė Vilma Jankienė pakalbino autorių apie įkvėpimą ir skirtingų laikotarpių kūrybą.

Jūsų tapybos parodoje „Tarp žemės ir dangaus“ bus pristatomi ne tik naujausi kūriniai, bet ir sukurti prieš tris dešimtmečius. Kodėl nutarėte apjungti tuos laikotarpius ir ką pamatys žiūrovai?

Žiūrovai pamatys, kad tai viena iš mano tapybos krypčių, seniai pradėta (ko gero, nuo studijų laikų) ir tęsiama iki šiol, kad ir su pertraukomis, o pertraukų metu kūriau grafikos kūrinius ar skulptūras, asambliažus, popieriaus meną. Lygindamas savo ankstesnius kūrinius su naujausiais, esu abiem laikotarpiais nenusivylęs. Mano kūrybą veikė ir tebeveikia tie patys dalykai – architektūra, ypač secesijos ir gotikos laikotarpių, vitražai, spalvota šviesa… Tikiuosi, žiūrovai užsuks į kiekvieno paveikslo erdvę, pamatys ne tik dekoratyvias formas, kontrastingas spalvas, bet gėrėsis spalvų žaisme, spalvų pulsacijomis, žaižaravimu, ritmu, pajaus estetinį pasigėrėjimą. Tai – nemažai!

Kai peržiūrite-permąstote savo ankstesnių dešimtmečių paveikslus, ar randate ir naujesnių vertinimo sluosnių, kurie tarsi savaime susibrandino, pasipildė per ilgą laiką, nors patys kūriniai nepakito?

Kūrybos principai išlieka: dekoratyvus monumentalumas, vitražinis kontūras, motyvai ar simboliai, bet kinta nuotaikos, spalvinės gamos, naujų įspūdžių poveikis. Negi kopijuosi savo paveikslus dėl atpažįstamumo, o kur tada sau mažų atradimų džiaugsmas?

Visuose savo kūriniuose ieškau estetinės pilnatvės, spalvinės elegancijos. Neturiu noro pertapyti ankstesnių kūrinių, nes ir anuomet, ir dabar, palieku didelę ikrovą, turinį, kurio nenoriu taisyti, geriau nutapyti dar vieną paveikslą. Paveikslai yra tai, kas išlieka ir primena apie mane patį įvairiais laikotarpiais. Kūryboje tai, kas sena, vėl nauja atrodo.

Kada paveikslas jums atrodo gražus ir užbaigtas?

Sąlygiškai baigtas bei gražus – lyg suderintas muzikos instrumentas, kai galima palikti kūrinį ramybėje gerai atrodančioje stadijoje, kai nebeturi paveikslui pretenzijų. Bet galima tapyti iki nepabaigiamos begalybės, iki nepasiekiamos tobulybės… Esu tapęs paveikslus ilgai – keletą metų…

Įdomu sužinoti, kuo pildėsi  jūsų įkvėpimo šaltiniai – tada ir dabar. Kas yra įkvėpimas jums platesne prasme?

Įkvėpimas man – tai profesionalizmas, atspindintis mano interesų mišinį, kuriame yra ir vaikiškų piešinių, ir patinkančių dailininkų kūrybos, ir gamtos spalvų ar nuostabios architektūros, ir puikios muzikos skambesio, literatūros, istorijos žinių ir t.t. Mokiausi iš žymių menininkų, tai – Aloyzas Stasiulevičius, Leonas Katinas, Vytautas Ciplijauskas, Vincas Kisarauskas, Vincentas Gečas, Valentinas Antanavičius ir buvau įkvėptas Nepriklausomybės laisvės!

Kelionėse ieškau krypčių, kur galiu pasimėgauti kokybiška klasikine, roko ar klasikinio džiazo muzika, pamatyti gyvai architektūros šedevrų – man būtini įspūdžiai. Visa tai atsispindi kūryboje – virpa spalvos, dekoratyvumas kupinas gyvybės, urbanistiniuose peizažuose siekiu perteikti emocingą vaizdinį, susietą su istorija, pabrėžiu bažnyčių, pilių, dvarų, tiltų, kitų svarbių statinių grožį. Svajoju apie… prancūziškų peizažų parodą Prancūzijoje. Jau ištapytas Liono periodas, turėtų būti Bretanės. Keliauju, kaupiu įspūdžius, o tapau iš atminties ir pasitikrinu iš nuotraukų.

Pagaliau įkvepia ir pats darbo procesas – teptuko vedžiojimas po drobę, kai nežinai to nematomo, dar būsimo potėpių sluoksnio, nežinai, kas bus „už kalniuko”. Dailininko prakaito žiūrovas neturi matyti ir dailininkas nebūtinai finiše iš nuovargio nukrenta (juokiasi…).

Tiek tapybos, tiek grafikos kūriniuose naudojate daug gamtos ir žmogaus veiklos simbolių. Tai saulė ir mėnulis, žiedai ir gyvūnai, žmonės ir namai, keliukai ir bažnyčios, ir panašiai. Kaip gimė šis jūsų simbolikos pasirinkimas ir ką tai byloja šiandienos žiūrovui, jau labai išlepintam vaizdų, vaizdinių, o ir simboliai ar išlaiko savo „svorius“?

Simboliai yra lengvai atpažįstami, tai universali kalba. Įpinu ir senuosius baltiškus simbolius, stilizuotus ar supaprastintus, net vaikiškos stilistikos ženklus, kurie spalvų akordiniais deriniais bei asociacijų pagalba nuveda žiūrovą į jo prisiminimus, svajas, tai visada giluminis planas. Dekoratyvūs simboliai yra su potekste. Saulė ir mėnulis – gamtos ciklai, žvaigždė – šviesa ir aukštis, namas – šiluma ir artumas, švyturys – kelrodis ir siekiamybė, žiedų pora – tai meilė ir jos vaisiai, bangelės – gamtos grožio ir vandens simbolis, ir t.t. Simboliai veikia emocijas kartu su spalvomis ir tai vis dar… galioja!

Kalbant apie jūsų spalvinę paletę bei tapymo manierą, pasimato kontrastų pomėgis, didelių spalvinių dėmių galia, objektų kontūravimas, o potėpiai rungte rungiasi tarp sluosnių, yra neramūs. Papasakokite plačiau apie tai, kas vyksta dirbtuvėje, stovint prie molberto…

Kad paveikslas įgautų monumentalumo, didingumo, būtinai atmetu smulkmenas ir detales, objektai išgryninami iki ženkliškumo, aiškumo. Kontūras yra stabilios konstrukcijos pagrindas (kaip gotikos architektūroje), o vidinę ekspresiją sukuria spalviniai deriniai bei paviršiai išoriniam žavesiui – turtingi raibuliuojantys spalviniai plotų paviršiai yra ir gelmė, ir žaismas. Derinu šiltas spalvas su šaltomis taip, kaip tai darė senieji meistrai.

Apie dailininką

Dailininkas A. Pakalka parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1982 m., kūryba pristatyta daugelyje šalių, tame tarpe – Vokietija, Lenkija, Rumunija, Švedija, JAV, Japonija ir t.t. Menininko darbų galima rasti įvairiose privačiose ir viešose kolekcijose: Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Gen. Jose de San Martin Vaizduojamosios Dailės muziejuje (Buenos Airės); KIWA dailės kolekcijoje (Kiotas), EASL (Ženeva), privačiose kolekcijose Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Argentinoje, Belgijoje, Japonijoe, Suomijoje. Surengė daugiau kaip 40 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 300 grupinių parodų.