Tapybos paroda „Ką menininkai dirba visą dieną?“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Iki balandžio 14 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) veikia tapybos paroda „Ką menininkai dirba visą dieną?“.

Parodos idėją įkvėpė iliustruota vaikiška knygelė „Ką žmonės dirba visą dieną?“, pasakojanti apie įvairių profesijų atstovus. Ši citata tarsi švelniai ironizuoja populiarų visuomenės požiūrį į menininko profesiją – kuo visą dieną užsiima menininkai, ar jie apskritai dirba, ar menininko darbas naudingas?

Bendroje kūrybos parodoje po studijų baigimo susitinka šeši vieno kurso tapytojai – Eglė Grėbliauskaitė, Eglė Knyzė, Akvilė Malukienė, Kristina Mažeikaitė, Gabrielė Šermukšnytė ir Paulius Šliaupa.

Pristatydama parodos dalyvius, dailėtyrininkė Deima Žuklytė-Gasperaitienė pastebi, kad šių kūrėjų darbas neapsiriboja vien tapymo procesu:

„Eglė Grėbliauskaitė – menininkė, kuri visą dieną svaido kritikos žaibus į apkerpėjusias institucijas. Ji ilgai derina procesus ar atkakliai renka įvairius readymade‘us, jog pavyktų įgyvendinti savo sumanymus. Tie sumanymai – dažniausiai nepatogios instaliacijos, kurių buvimas bent keletui ar net keliasdešimčiai žmonių neleidžia ramiai miegoti. Konceptuali idėja, neaprėpiamas įgyvendinimo priemonių spektras – tai E. Grėbliauskaitės darbo įrankiai, kuriuos ji kasdien galanda.

Filosofiškai nusiteikusi Eglė Knyzė visą dieną mąsto apie savo suvokimą. Todėl ji renkasi vaizduoti iš pirmo žvilgsnio paprastus ir savus, tarsi lengvai suprantamus objektus. Konkrečius, tačiau tuo pačiu savyje turinčius sunkiai nusakomą trukdį. Suvokiamus, bet ir išliekančius paslaptingais.

Akvilės Malukienės dienos susideda iš kelių dalių. Dalį dienos tapytoja daro kosmetines kaukes. Ne sau, o savo paveikslams. Kitą dienos dalį ji iš kaukių gamina keistus ir šiurpius pavidalus, kurie nusėda ant drobių, taip sukurdami siurrealų efektą. Jos kūriniai – dvisluoksniai: patys save pristatantys ir patys savęs geidžiantys, permatomomis rankelėmis bandantys užčiuopti savo esmę.

Kristina Mažeikaitė visą dieną gaudo spalvas. Jų prigaudo tiek daug, kad ant paprastos drobės jos neišsitenka. Todėl dažnai tenka sujungti keletą didelių drobių plotų tam, kad menkiausias, vos pastebimas atspalvis gautų savo asmeninę vietą. Tuomet ekspresyvus gestas erdviai šoka ir sugula į gamtos ar namų prisiminimus.

Gabrielė Šermukšnytė visą dieną vaikosi demonus, bandydama juos nučiupti už uodegos ir prispausti teptuku prie drobės. Kai tai pavyksta – gimsta nejaukus paveikslas, kuriame negyvi daiktai alsuoja šalčiu, o gyvieji… Gyviesiems tame pasaulyje pavojinga, jiems lengva pakliūti tiesiai į aligatoriaus nasrus.

Paulius Šliaupa – tikras romantikas, gaudantis šviesos spindulius. Jis visą dieną tyko tinkamo saulės kritimo kampo, o kai tas pasirodo, čiumpa teptuką ir sluoksniuoja dažus vieną ant kito, kol pavyksta sukurti ne paveikslą, o blyškų švytėjimą. Vasarą tai gerokai išvargina, o štai žiemą darbo diena būna gerokai trumpesnė.

Taigi menininkų dienos visuomet užimtos ieškojimais, tykojimais, gaudymais. Bet kuriuo dienos metu jie būna pasiruošę čiupti atėjusį sumanymą ir paversti jį kūnu. Tuos kūnus ir kviečiame apžiūrėti parodoje“.

Gabrielė Šermukšnytė, „Menininkė“, 2018. Akrilas, drobė

Parodos ekspozicijos fragmentas

Gabrielė Šermukšnytė, „Menininko sofa“, 2018. Akrilas, drobė

Gabrielė Šermukšnytė, „Šiup“, 2018. Akrilas, drobė

Parodos ekspozicijos fragmentas

Parodos ekspozicijos fragmentas

Akvilė Malukienė, „Sluoksniai ir kaukės“, 2018. Mišri technika

Akvilė Malukienė, „Sluoksniai ir kaukės“, 2018. Mišri technika (fragmentas)

Akvilė Malukienė, „Sluoksniai ir kaukės“, 2018. Mišri technika

Akvilė Malukienė, „Sluoksniai ir kaukės“, 2018. Mišri technika (fragmentas)

Parodos ekspozicijos fragmentas

Parodos ekspozicijos fragmentas

Parodos ekspozicijos fragmentas

Paulius Šliaupa, „Vanduo“, 2017. Aliejus, drobė

Paulius Šliaupa, „Laikas, kurio nebuvo“, 2015-2017. Aliejus, drobė

Paulius Šliaupa, „Sniegas“, 2016. Aliejus, drobė

Parodos ekspozicijos fragmentas

Kristina Mažeikaitė, „St. Michel“, 2017. Aliejus, drobė

Kristina Mažeikaitė, „St. Michel“, 2017. Aliejus, drobė. Kūrinio fragmentas

Parodos ekspozicijos fragmentas

Kairėje: Eglė Grėbliauskaitė, „Kombinatas. Monitoringo sistemos“, 2015. Aliejus, drobė, anglis. Dešinėje: Eglė Grėbliauskaitė, „Jie irgi turėjo įrankius. Sutartis“, 2015. Aliejus, drobė, anglis, pieštukas

Kairėje: Eglė Grėbliauskaitė, „Jie irgi turėjo įrankius. Sutartis“, 2015. Aliejus, drobė, markeris. Dešinėje: Eglė Grėbliauskaitė, „Jie irgi turėjo įrankius. Sutartis“, 2015. Aliejus, drobė, anglis

Eglė Grėbliauskaitė, „Jie irgi turėjo įrankius. Sutartis“, 2015. Aliejus, drobė, markeris. Kūrinio fragmentas

Parodos ekspozicijos fragmentas

Eglė Knyzė, „Idealios sąlygos“, 2017. Aliejus, drobė

Eglė Knyzė, „Du mėnesiai kaip lyja“, 2017. Aliejus, drobė

Nuotraukos: Vytas Nomadas