Stilingi iki šių dienų: MO muziejaus parodoje „Opartiniai atspindžiai“ – modernistiniai plakatai

2023 m. vasario 8 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iki vasario 19 dienos MO muziejaus lankytojai turi paskutinę galimybę susipažinti su Lietuvos optinio meno istorija XX a. 78 dešimtmečiais. Paskutines savaites skaičiuojanti mažoji paroda „Opartiniai atspindžiai“ pristato mažiau pažįstamus, tačiau didelio dėmesio vertus optinio meno kūrėjus, išraiškos laisvę sovietmečiu atradusius abstrakčiose eksperimentinėse formose. 

Su žiūrovo rega ir protu žaidžiančios geometrinės struktūros anuomet puikiai tiko iliustruoti muzikos plokštelių viršelius, renginių ar reklamų plakatus. Dažnas lankytojas nustemba – parodoje eksponuojami darbai atrodo nepavaldūs laikui ir gali įkvėpti ne vieną šiuolaikinį grafikos dizaino kūrėją.

Abstraktus menas tapo laisvės išraiška

Iš pradžių pasirodęs kaip avangardinė vizualiojo meno kryptis, opartas visame pasaulyje greitai paplito ir taikomuosiuose menuose, reklamoje. Opartiniai kūriniai ypač patraukdavo dėmesį, todėl JAV ir kitose šalyse rado vietą grafinio dizaino srityje: jo ornamentai įkvėpė olimpiadų logotipų, komercinių produktų (pavyzdžiui, „Coca–Cola“), knygų ir muzikos albumų viršelių kūrėjus.

Lietuvos šios tendencijos taip pat neaplenkė – čia sovietų valdžiai nenaudinga abstrakčioji dailė, netikusi propagandinėms žinutėms ir visuomenės auklėjimui, liko oficialiojo meno gyvenimo užribyje. Dėl to eksperimentinės, modernistinės formos, traukiančios ir šių dienų žmogaus akį, vietoje muziejų ir galerijų atsidūrė taikomojo meno akiratyje. MO muziejaus parodoje „Opartiniai atspindžiai“ sutinkame plakatus ir muzikos leidinių viršelius, kurių formų bei prasmių dermė išlieka aktuali ir šiuolaikinio grafinio dizaino kontekste.

Vietoje galerijų – reklamų stendai

Opartas, kaip įtaigi ir žiūrovų dėmesį prikaustanti stilistika, buvo ypač palankus plakato specifikai, tad čia jį pasitelkė nemažas būrys Lietuvos dailininkų. Tarp jų ir grafikė, grafinio dizaino kūrėja Birutė Grabauskienė (g. 1933) – jos plakatai išsiskiria subtiliais linijiniais piešiniais; taip pat grafinio dizaino kūrėjai Kęstutis Gvalda (1927–2011) ir Kęstutis Šveikauskas, ritmiškai kartojamomis formomis sukuriantys atpažįstamų buitinių objektų kontūrus. Ypač efektingai opartinės formos atrodydavo daug plakatų suklijavus vieną šalia kito.

Plakatų kūrėją Vytautą Kaušinį (1930–2009) artimieji apibūdino kaip „pedantiškai racionalų ir metodišką perfekcionistą“, tad į matematinio tikslumo reikalaujantį opartą ir nuo emocinės išraiškos atsiribojantį minimalizmą dailininkas linko intuityviai. Originaliausi Kaušinio plakatai sukurti abstrakčioms temoms, tokioms kaip muzika, iliustruoti.

Puikiai jausdamas vizualinį ritmą, Kaušinis dailės priemonėmis gebėjo perteikti garso virpesius. Pats dailininkas geriausiu savo kūriniu laikė plakatą „Sąjunginis styginių kvartetų festivalis“, kuriame Kaušinis pavaizdavo garso dažnių amplitudę. Plakatas išsiskiria iš oparto kūrėjų darbų – jame linijinis piešinys perteikia įtaigią besiplečiančios juodos tuštumos iliuziją.

Tarp taikomosios grafikos kūrinių, kurie šiais laikais vadinami grafiniu dizainu, plakato meno statusas – ypatingas. Pasaulyje gausu aukštos meninės vertės plakatams skirtų muziejų, juos renkančių kolekcininkų. Lietuvoje plakato srityje taip pat turime visaverčiams meno kūriniams prilygstančių darbų – ne veltui savo kūrinių svarbą suvokdami autoriai ėmė juos signuoti, t. y. pasirašyti spaudai teikiamus plakatų projektus.

Opartinės improvizacijos fiksuoja muzikos garsus

Dar viena opartiniams eksperimentams palanki terpė buvo muzikinių temų apipavidalinimas, nors šios srities palikimas ir nėra gausus. Dailininkai muzikos ritmus, virpesius ir tonus galėjo perteikti geometrinėmis formomis ir linijomis, improvizuoti su muzikos instrumentų siluetais. Avangardinės formos atsirasdavo ant akademinės muzikos plokštelių vokų – minimalistinis koloritas su rimtąja muzika sudarė solidžią dermę.

Lietuvoje opartiniai motyvai dažnai puošė ir drabužius – 7-ojo dešimtmečio viduryje fabrikas „Kauno audiniai“ pagamino viskozinį audinį su lietuvių liaudies rankšluosčiuose aptinkamais ornamentais. 1968 m. kostiumus iš šio audinio pasisiuvo vienas populiariausių sovietinės Lietuvos ansamblių „Estradinės melodijos“. Šio ansamblio įrašų lankytojai taip pat gali pasiklausyti parodoje.

Opartiniais kostiumais dėvintys grupės nariai buvo įamžinti fotosesijoje, be to, vienas fotosesijos kadras atsidūrė ant grafiko Jono Gudmono sukurto plokštelės viršelio. Tuos pačius opartinius motyvus 1970 m. kurdamas grupės koncerto plakatą panaudojo dailininkas D. Baranauskas.

„Opartiniai atspindžiai“ (parodos kuratorė Deima Žuklytė–Gasperaitienė) – tai galimybė susipažinti su pirmą kartą Lietuvoje pristatomu optinio meno poveikiu Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais bei tuo metu oficialiojo dailės gyvenimo paraštėse kūrusių lietuvių menininkų – grafikų, restauratorių, scenografų – darbuose ryškėjusiais drąsiais eksperimentais.

Paroda veiks iki vasario 19 dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *