• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
Audio žurnalas
. PDF
2025    03    26

Startuoja „&Editions” riboto tiražo meno leidybos platformos pirmieji NFT kūriniai

artnews.lt
Julija Goyd prie savo kūrinio. Asmeninio albumo nuotr.

Meno ir kolekcionuotinų kūrinių kolekcionavimas juda vis pirmyn – kolekcininkai galės išbandyti skaidrų kolekcionavimo būdą. Kuratorės Justės Kostikovaitės inicijuotame projekte „&Editions“, kuris anksčiau yra pristatęs tokių menininkų kaip Jono Meko, Deimanto Narkevičiaus, Ulijonos Odišarijos, Julijos Goyd ir kitų menininkų riboto tiražo kūrinius, pradeda naują etapą. 

Dabar bus projekte taip pat bus pristatomi suskaitmeninti Lietuvos menininkų kūriniai ir taps pasiekiami skaitmeniniams kolekcininkams iš viso pasaulio. Tarp blockchain technologija besiremiančioje platformoje siūlomų įsigyti kūrinių bus galima atrasti ir tokius vardus kaip Julija Goyd, Paulius Petraitis, Žygimantas Kudirka ar Tadas Černiauskas.

Skaitmeninis menas – aktualus kaip niekada

Skaitmeninis menas pasaulyje – populiarėjanti ir savo vartotoją vis dažniau atrandanti niša. Į savo kolekcijas tokio pobūdžio kūrinius yra įtraukę tokie pasaulyje vertinami muziejai ir meno centrai kaip Paryžiaus „Pompidou“, 2023 m. surengęs NFT parodą, kurioje eksponavo „CryptoPunks” ir „Pak” darbus. NFT taip pat jau  kolekcionuoja Londono „Tate Modern“ ir Vokietijos Karlsrūhės mieste veikiantis meno ir medijų centras ZKM.  

NFT ir tik skaitmeninėje erdvėje egzistuojantys kūriniai jau yra tapę neatsiejama tolimuosiuose rytuose veikiančių muziejų dalimi – į skaitmeninį meną ir NFT investuoja Taipėjaus vaizduojamųjų menų muziejus, o Honkonge veikiantis „M+”muziejus kolekcionuoja regione kuriančių menininkų darbus.  

Pasak kuratorės J. Kostikovaitės, skaitmeninis menas ir kolekcionavimas “tik skaitmenoje” arba hibridinis kolekcionavimas, kuomet perkamas ir  materialus darbas, ir su juo pridedamas autentiškumo sertifikatas įrašytas blokų grandinėje, tampa vėl aktualus po bendro nuosmukio kriptovaliutų rinkoje bei spekuliacijų. 

„Skaitmeninio meno kolekcionavimas Lietuvoje yra dar tik pradedama atrasti niša. Pagrindinė problema, su kuria susiduriame bandydami populiarinti tokį meną  – kūrinių, kuriuos būtų galima įsigyti trūkumas, kadangi mūsų rinkoje jų beveik nėra. Projektu „&Editions“ siekiame parodyti, kad skaitmeninis menas gali būti savaime įdomi kultūrinė išraiška ir kolekcionavimo terpė”, – teigia kuratorė.

Juste Kostikovaitė. Fot. Jurga Sako

Patrauklus ir skaidrus kolekcionavimo būdas

Anot J. Kostikovaitės, skaitmenines meno kolekcijas kaupti yra pakankamai paprasta – jau egzistuojantis kūrinys yra perkeliamas į skaitmeninę erdvę ir blockchain grandinėje gauna unikalų ir nekeičiamą įrašą. Tokiu būdu kolekcininkas gali būti tikras, kad jo turimas kūrinys yra autentiškas ir unikalus, o šį įrašą pasitelkti kaip nuosavybės įrodymo būdą.

Abejojančius tokio kolekcionavimo būdo ir meno potencialu, kuratorė skatina atsikratyti išankstinių nuostatų, visų pirma todėl, jog toks meno kolekcionavimo būdas yra ne tik patogus ir užtikrinantis garantijas kolekcininkams, bet ir skaidrus.

Blockchain technologija užtikrina, jog meno įsigijimo ir pardavimo sandoriai yra visiškai skaidrūs – visos transakcijos yra viešos ir matomos. Taip pat, dėl skaitmeninio meno kolekcionavimo platformose įdiegtų perpardavimo sistemų, net ir įvykus antriniam sandoriui, uždarbį gauna ne tik kolekcininkas, bet ir menininkas. Manau, kad toks kolekcionavimo būdas yra pats šiuolaikiškiausias – blockchain ne tik užtikrina, kad procesai būtų skaidrūs ir patogūs, bet ir padeda lengvai pasiekti ir pasaulinę rinką“, – įsitikinusi J. Kostikovaitė.

Žinomi vardai, DI tyrinėjimas bei menas be sienų

Projekte „&Editions“meno kolekcininkams ir gerbėjams pristatomi žymių lietuvių menininkų kūriniai. Interesantai galės įsigyti avangardinio kino pradininku laikomo režisieriaus Jono Meko, architektūros ir skaitmeninio meno sankirtos tyrinėtojo Tado Černiausko, su skaitmeninės estetikos samprata eksperimentuojančios fotografės Julijos Goyd, poeziją ir technologijas jungiančio Žygimanto Kudirkos bei vizualiųjų naratyvų raidą tyrinėjančio idėjų architekto Pauliaus Petraičio darbus.  

Projekte pristatomame P. Petraičio darbe „Second Chance“ kūrėjas tiria bei apmąsto nenuspėjamą dirbtinio intelekto prigimtį – iš DI sugeneruotų antraščių ir fotorealistinių vaizdų kuria bendrą lydinį, verčiantį susimąstyti apie mūsų besikeičiantį santykį su technologijomis ir pasekmes, kurias gali sukelti leidimas mašinoms interpretuoti mūsų regimąjį pasaulį. 

Tuo tarpu Tadas Černiauskas projekte analizuoja tikrovės santykį su fikcija ir neria į architektūriškai tikslias formas, kuriose atsiskleidžia trapi riba tarp dirbtinio intelekto ir realybės. 

Anot projekto kuratorės J. Kostikovaitės, „&Editions“  siūlo inovatyvią meno patirtį: skaitmeniniai kūriniai bus eksponuojami ne tik virtualioje erdvėje, bet ir Vilniaus lauko ekranuose, ir taps miesto vizualinio peizažo dalimi.

„Manau, kad šis projektas gali tapti puikia paskata meno kolekcininkams bei menininkams Lietuvoje įsitraukti į plačią ir dinamišką skaitmeninio meno rinką. Neabejoju, jog tai ir drąsus žingsnis Vilniui, turinčiam visą potencialą tapti tokio meno centru“,  – pabrėžia J. Kostikovaitė. 

Visi projekte dalyvaujantys kūriniai jau yra suskaitmeninti ir kolekcininkai bei meno mėgėjai juos gali pamatyti Vilniaus mieste esančiuose skaitmeniniuose stenduose bei projekto puslapyje.