.
2009    10    22

Stanley Kubricko filmo „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą” peržiūra Nacionalinėje dailės galerijoje

artnews.lt

strangelove

Spalio 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) rodomas Stanley Kubricko (1928 – 1999) kino filmas „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą” (1964 m.). Filmą pristatys ir diskusiją po peržiūros moderuos Katalikiškojo Amerikos universiteto Vašingtone istorijos profesorius Michael Kimmage. Šis renginys yra programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ tarptautinės parodos „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970″ dalis.

Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama tarptautinė paroda iš Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970″ sulaukė išskirtinio lankytojų dėmesio. Nuo spalio mėnesio veikiančią parodą jau aplankė per 7400 žiūrovų.

Ši ketvirtadienį, 18 val. lankytojai kviečiami į antrąjį parodą lydinčios kino programos ir pokalbių šaltojo karo palikimo temomis renginį. Pasauline klasika tapusį 1964 metų Stanley Kubricko kino filmą „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą” pristatys ir diskusiją po filmo moderuos Katalikiškojo Amerikos universiteto Vašingtone istorijos profesorius Michael Kimmage. Šaltojo karo laikotarpio istorija yra M. Kimmage mokslinių tyrinėjimų sritis ir dėstomas kursas universitete.

Prof. M. Kimmage mintim, „šis Kubricko filmas atspindi, kaip keitėsi Amerikos požiūris į Šaltąjį karą. Suvokti tą požiūrį galima pasiremiant Prezidento Kennedy asmenybės pavyzdžiu. Kennedy buvo jauniausias kada nors išrinktas Amerikos prezidentas, pats kariavo Antrajame Pasauliniame kare ir gerai suprato Šaltojo karo keliamas problemas. Jį supo puiki patarėjų komanda ir jie visi suvokė Šaltąjį karą kaip nuolatinę grėsmę ir tikrą Amerikos geros valios ir intelektualinio potencialo išbandymą. Dramatiškiausias Kenedžio prezidentavimo momentas buvo 1962 m. Kubos raketų krizė (Karibų krizė), kai Sovietų sąjunga ir Jungtinės valstijos ne juokais susikivirčijo. Tik sėkmės ir lanksčios diplomatijos dėka tąkart buvo išvengta branduolinio karo. Ši krizė ir priimta taikos rezoliucija tapo tikra Amerikos legenda. Buvo manoma, kad naujos technologijos, teisingai priimti sprendimai ir įžvalgus vadovavimas padės Amerikai išgyventi Šaltojo karo laikotarpį, o gal netgi pavyks jį laimėti. Kol ore sklandė tokios nuotaikos, režisierius Kubrick kūrė savo filmą. Jis tiek susidomėjo Šaltojo karo problema, kad netgi dalį savo laiko skyrė branduolinių ginklų studijoms. Kuo daugiau domėjosi šia tema, tuo absurdiškesnė ir beprotiškesnė jam rodėsi pati tokio karo idėja. Taigi, jis sukūrė filmą „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą”, kurį galima pavadinti savotiška „košmaro komedija”.”

Įėjimas į kino seansus ir pokalbius nemokamas.  Renginių pradžia – 18 val.