Sovietiniam paveldui skirtas seminaras ir diskusija

2015 m. kovo 27 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
diskusija

Balandžio 2 d., nuo 10 val. NDG auditorijoje vyks LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Kultūros ministerijos organizuotas mokslinis seminaras – diskusija “Patogus ir nepatogus paveldas”.

Sovietmečio paveldas – trauminės patirties liudininkas

Sovietinė okupacija iš esmės pakeitė Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį. Šiandien sovietmečiu suformuota urbanistinė ir architektūrinė aplinka kiekybiškai vyrauja Lietuvos miestuose ir dažname miestelyje.

Kaip ir kiekvienoje kiekybėje, taip ir šioje, yra objektų, išsiskiriančių savo istorine, menine, inžinierine ar memorialine verte. Pastarieji ir pakliūna į paveldosaugos akiratį, dalis jų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Prisimintina, jog vertės šaltinis yra vertintojai, ir tik nuo vertintojų sprendimų priklauso, kuriems kriterijams bus suteikta pirmenybė. Plačiąja prasme, visas sovietinis paveldas yra okupacinio režimo liudininkas, todėl negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Be to, šio laikotarpio objektai tebeiššaukia gyvąjį atgarsį, matuojamą trijų – vieną kitą tiesiogiai pažįstančių ir išgyvenimais besidalijančių kartų gyvenimo trukme. Toks santykis sąlygoja, jog didelė sovietmečio paveldo dalis suvokiama kaip beveik dabarties kūriniai, o dėl politinių jų sukūrimo aplinkybių laikomi ne tik okupacinio režimo liudininkais, bet ir bendrininkais. Tol šio paveldo vertinimai bus konfliktiški, kol jis funkcionuos atminties, o ne istorijos lauke. Paveldosauga turėtų vadovautis praeities negrįžtamumo principu ir saugoti paveldą tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtųsi. Visgi tvarios paveldosaugos sąlyga yra ne registrai ir reglamentai, o paveldo pažinimas ir sklaida. Sovietmečio palikimas ypatingas tuo, kad disonuoja su dabartimi ir, it randas kultūros kūne, primena ir verčia pakartotinai išgyventi istorines traumas.

Sovietinių objektų įpaveldinimas yra neišvengiamai susijęs su švietimu bei viešu dabarties santykio su šiais objektais perteikimu. Prisimintina, jog vienas Valstybinės kultūros paveldo komisijos prioritetų yra ugdyti “visų lygių politikų ir visuomenės suvokimą kultūros paveldo apsaugos politikos bei strategijos klausimais” (2015-2017 metų strateginis veiklos planas). Ugdomoji Komisijos veikla būtų laikoma sėkminga, jei prisidėtų prie kontekstualios, prieštaringų prasmių nedangstančios, bet jas pabrėžiančios bei komentuojančios paveldo sampratos įtvirtinimo.

Dr. Giedrė Mickūnaitė

Seminaro programa:

Moderuoja prof. Albinas Kuncevičius, dr. Romas Jarockis

10 val. Gražinos Drėmaitės įvadinis žodis

Prof. Rasa Čepaitienė (VU), “Disonuojantis, erzinantis, nepatogus? Pasmerktųjų politinių režimų palikimas Europoje”
Živilė Mikailienė, LII doktorantė, “Stalininio laikotarpio Vilnius: miesto mito formavimas”
Prof. Giedrė Jankevičiūtė (VDA), “Sovietinis paveldas prasmių kaitos sukūryje”
Dr. Vaidas Petrulis (KTU), “Paveldas kaip konfliktas: socialistinio palikimo vertės aspektas”
Dr. Vytautas Rubavičius (LKTI), “Sovietinė praeitis: savas ar svetimas gyvenimas”
Augis Gučas, architektas, “Špižinis burbulas”

12 val. Kavos pertrauka

13 val. Diskusija

Moderuoja Evelina Karalevičienė, Arūnas Bėkšta

Prof. Elona Lubytė (NDG)
Leonardas Vaitys, architektas
Dr. Salvijus Kulevičius (VU)
Dr. Skaidra Trilupaitytė (LKTI)
Dr. Felix Ackermann (EHU), miestų istorikas
Dr. Justina Poškienė (VU)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *