Šiuolaikinės scenografijos paroda „Ant ribos“ MMC

2013 m. sausio 19 d., Šeštadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Plakatas.indd

Sausio 22 d., antradienį, 18.00 val. MMC biuro patalpose (Literatų g. 8, Vilnius) atidaroma šiuolaikinės scenografijos paroda „Ant ribos“.

Kaip teigia parodos kuratorė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, „Scenografijos  likimas – nuolat balansuoti ant teatro ir dailės ribos . Egzistuoja nuostata, jog abi meno sritis riboja skirtingas darbo procesas ir jo įgyvendinimo vieta, neretai prieštaringas autentiškumo suvokimas.  Kitaip nei daugeliu atveju, vienatvėje gimstantis ir vienam žiūrovui stebėti skirtas dailės kūrinys parodoje, teatro kūrinys yra glaudžiai i  susijęs  su teatro scenos menu:  su viešuma, būtinybe demonstruotis, atsiverti . Atsidūrus ant skirtingas sritis ribojančios linijos, jaučiama įtampa, nerimas, abejonės, ribos peržengimo baimės ir ateities nežinomybė.

Yra kita situacija. Teatras – įprasta, kasdienė teatro dailės darbo vieta, kurioje pinasi darbo ginčai, prakaitas, nusivylimai, sėkmė, pripažinimo ir atstūmimo reakcijos, trykšta kontrastingos emocijos. Šį ekspresyvų, pilną gyvybės, aistrų  pasaulį skiria ramus, šventiškai nusiteikęs parodos gyvenimas, personaliai ar kolektyviai subūręs kūrėjus trumpam atsakingai pažvelgti į save kitų  kolegų draugijoje, išsivaduoti iš teatro laikinumo ir grąžinti scenografijai kūrybos savarankiškumo dalį.

Pastaruoju metu teatro dailės  šventines nuotaikas užgožia kasdienybė. Beveik 25 metai kaip scenografai pamiršo savo gildiją, norą kartu susiburti, pajusti tarpusavio saitus, galimybę  suprasti ir palaikyti vienas kitą. Atsidūrę užburiančiame teatro glėbyje jie nutolo nuo savų šaknų – dailės rūpesčių. Pirmasis Lietuvos teatro dailininkų susibūrimas įvyko 1933 m. sausio 8–22 d. Kaune, jaunos nepriklausomos valstybės sostinėje, kur daugiau nei 10-metį virė pagrindinis teatrinis gyvenimas. Savo parodinį žygį jie pradėjo nuo to, kad visą dėmesį sutelkė bręstančio Valstybės teatro modernioms iniciatyvoms garsinti, parodyti kapitalinius pokyčius,  žygį į Europą, ryšius su įvairių šalių teatrais. Tuo metu buvo kviečiami dailininkai iš įvairių Europos šalių. 1932–1933 metais daug kas pasikeitė Valstybės teatre. Jo nauji, modernūs šuoliai prasidėjo nuo dailininkų Liudo Truikio, Stasio Ušinsko paryžietiškos mokyklos drąsių kūrybinių impulsų ir modernių provokacijų.

Praėjus 80 metų nuo pirmųjų  teatro dailės ekspozicijų, kyla noras pamatyti, kaip atrodo lietuvių scenografija šiandien. Yra sumanytas parodų ciklas, kurio nedidelės apimties pradžia simboliškai susijusi su pirmąja data. 2013 m. sausio 22 d. galėtų būti pradžia naujo scenografijos kūrybinio veiksmo. Pirmąją ir dabartinę parodas sieja  modernaus teatrinio judėjimo centro ir jo ryšių su Europa idėjos. Parodoje lietuvių teatro dailininkų 2012 metais sukurti darbai Vilniaus ir kitų šalių teatruose, neatsitiktinai rodomi Modernaus meno centre. Dabar Lietuvos dailininkai  laisvai keliauja po Europos teatrus ir įsilieja į bendrą, visą pasaulį kankinantį klausimų srautą. Virstančių sienų, judančių stulpų ir kolonų įvaizdžiais jie pasakoja, kaip pasaulis jaučiasi atsidūręs ant ribos iliuzijų ir realybės, tikėjimo ir nevilties, gyvenimo ir mirties, o peržengęs vieną ribą atsiduria ties kita.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *