Šiuolaikinė praeitis: naujos memorialinių paminklų formos

Vilniaus dailės akademija kviečia į viešas paskaitas ir projektų pristatymus birželio 2-20 d.

Šiuo metu Lietuvoje labai aktualus memorialinių paminklų klausimas. Yra kuriami memorialiniai paminklai, kurie turi įamžinti sovietmečiu ignoruotus istorinius įvykius, žadinti Lietuvos gyventojų atmintį ir formuoti naująjį šalies veidą. Deja, profesionalių dailės kritikų, kultūros istorikų ir pačių menininkų atsiliepimai byloja, kad po 1990 m. pastatyti arba suprojektuoti paminklai visuomenei nėra priimtini. Atviruose memorialinių paminklų konkursuose dalyvauja vis tie patys menininkai, o viso to pasekoje Lietuva ilgainiui gali pavirsti stereotipinių ir mažai paveikių įamžinimo ženklų šalimi. Tarptautiniai šios srities meniniai judėjimai, rodos, aplenkia mūsų šalį: paminklai kuriami remiantis tradicinėmis klišėmis, kurios vis mažiau jaudina jaunesnės kartos praeivį, vis vangiau skatina prisiminti. Refleksijai, kaip būtinai tautinio identiteto ir mentaliteto daliai čia vietos nebelieka.

Trijų savaičių trukmės tarptautinių Erasmus kursų metu meno studentai iš Kopenhagos, Stokholmo, Talino, Vienos ir Vilniaus klausysis pripažintų, kaip tik į šią temą besigilinančių Europos menininkų ir dailės istorikų paskaitų, keliaus po Lietuvą, vertins čia įgyvendintų ir neįgyvendintų memorialinių paminklų projektus ir patys kurs alternatyvių formų paminklus tremties į Sovietų sąjungos gilumą atminčiai įamžinti.

Kursų metu studentai ir jų vadovai susipažins su tarptautine šiuolaikinių memorialinių paminklų kūrimo praktika. Vadovų prižiūrimi ir kviestinių lektorių konsultuojami studentai gilinsis į pasirintą temą – masiniai trėmimai prieš ir po II Pasaulinio karo – ir kurs šią tragediją įamžinančio paminklo projektą. Kursų pabaigoje autoriai viešai pristatys savo projektus. Geriausi projektai bus skatinami dalyvauti Lietuvos institucijų skelbiamuose atviruose konkursuose.

Atvirose paskaitose, į kurias yra kviečiami visi norintys, bus aptariamos istorijos, atminties ir įamžinimo problemos, analizuojama, kodėl su konkrečia vieta susiję (site specific) meniniai projektai paprastai orientuojasi į laikinus kūrinius ir socialines problemas.

Šio projekto organizatoriai nori paskatinti memorialinių paminklų kultūros vystymąsi Lietuvoje; supažindinti studentus su šiuolaikinėmis memorialinių paminklų kūrimo tendencijomis ir suteikti galimybę išbandyti savo jėgas šioje srityje; praplėsti dabartines aukštųjų dailės mokyklų studijų programas parengiant ir išbandant naują intensyvų kursą šiuolaikinių memorialinių paminklų kūrimo tema.

Projektų pristatymas – birželio 20 d. 20:00 val., VEKS renginio „Kultūros naktis: Tebūnie naktis“ metu Vilniaus dailės akademijoje (Maironio g. 6)

Projekto sudėtinė dalis – viešosios Europos menininkų ir dailės istorikų paskaitos (VDA Gotikinė salė, Maironio g. 6), į kurias kviečiami visi besidomintys viešųjų erdvių įprasminimu. Paskaitų tvarkaraštis:
3 (treč)     10:00 – 11:30     Horst Hoheisel Vokietijos dailė ir atmintis (Holocausto memorialai Vokietijoje)

5 (penkt)     10:00 – 11:30     Horst Hoheisel Memorialiniai projektai Pietų Amerikoje
11:30 – 13:00     Tomas Grunskis Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursas

9 (antr)     10:00 – 11:30     Horst Hoheisel Atminties langai (projektas apie Didžiąją Vilniaus sinagogą)
11:30 – 13:00     Esther Shalev-Gerz Monumentas kaip dialogas (pagal Esther Shalev-Gerz kūrinius)
14:00 – 15:30     Mikkel Bogh Verčiant praeitį dabartimi: šiuolaikinės liudijimo, minėjimo ir trauminės patirties teorijos
15:30 – 17:00     Ronald Jones Aš tai mačiau (II)

10 (treč)     10:00 – 11:30     Esther Shalev-Gerz Dialogas kaip monumentas (pagal Esther Shalev-Gerz kūrinius)
11:30 – 13:00     Helmut & Johanna Kandl Vienós koncentracijos stovyklos atminties įamžinimas (paskutinis Helmut & Johanna Kandl projektas)

11 (ketv)     10:00 – 11:30     Esther Shalev-Gerz Patvarumas ir aukojimas (pagal Esther Shalev-Gerz kūrinius)

12(penkt)     10:00 – 11:30     Henrik B. Andersen Danielio Libeskindo Žydų muziejus Berlyne,  Vietnamo memorialas Vašingtone ir Tarkovskio “Andrejus Rubliovas” pagal Michelio Serreso knygą “Statulos” (1987)
11:30 – 13:00     Elo Liiv Laisvės paminklas: estiškas variantas

Lektoriai:

Elo Liiv – skulptorė, Estijos dailės akademija
Esther Shalev-Gerz – Prancūzijos menininkė, Valando dailės mokykla, Gioteborgo universitetas.
Helmut & Johanna Kandl – Austrijos menininkai, Vienos taikomųjų menų universitetas.
Henrik B. Andersen – skulptorius, teoretikas, Vilniaus dailės akademija.
Horst Hoheisel – Vokietijos menininkas.
Mikkel Bogh – Danijos karališkosios dailės akademijos vaizduojamųjų menų mokyklos rektorius
Ronald Jones – Švedijos dailės ir dizaino universiteto Konstfack tarpdisciplininių menų katedros dėstytojas.
Tomas Grunskis – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros katedros dėstytojas.