Šiek tiek rausva(s). Gintarės Konderauskaitės paroda „Šviežios sultys mano apatiniuose“ virtualioje „IRGI“ galerijoje

Rausvas būna debesies kampelis vėlų vakarą, rūbas ir lūpdažis, rausvas būna kraujas – jo balutė ant čiužinio, bare ar namie suplakti kokteiliai, padedantys bent trumpam užmiršti toliau nuo rausvų tonų kerojančią kasdienybę. Arba kaip tik ją prisileidžiame taip arti, kad pasidarome tikrą vaizdinių vakarėlį ir be jokių tabu stebime, kur tai mus nuves. Į panašią šventę mus kviečia panirti personalinė Gintarės Konderauskaitės paroda „Šviežios sultys mano apatiniuose“, eksponuojama virtualioje IRGI galerijoje (kuratorės Karolina Latvytė Bibiano, Indrė Mikašauskaitė, Emilija Statinaitė).

Gintarė Konderauskaitė šių metų vasarą baigė tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ir būtent baigiamojo darbo kūriniai yra pristatomi šioje parodoje. Visgi fiziniai darbai, perkelti į virtualią erdvę, praranda materialumo ir atlikimo technikų subtilybių betarpišką patyrimą, tačiau jų papildymas garso įrašais, animacijomis ir interaktyviais sprendimais, sukurtais IRGI galerijos, atveria ir naujų kūrinio veikimo perspektyvų. Virtuali erdvė leidžia kūrinius „paliesti“, išdidinti ar perdėlioti sava tvarka, pavyzdžiui, kompozicijoje „Hotel room“. Parodos lankytojai dalijosi, kad vieni jautė pareigą visas lėkštes (pagrindines kompozicijos detales) surūšiuoti, kiti – sudėti į kriauklę, o tretieji lyg svaidydami dėliojo jas netvarkinga aureole aplink vakarėlio natiurmortą, kuris, nepaisant nešvarios kojinės, išliko nerealistiškai tvarkingas ir surežisuotas. Režisavimo jausmas parodoje netampa kliūtimi, o labiau išryškėja kaip vienas ekspozicijos bruožų ir įtraukiančių elementų.

Surežisuotu tampa ir atsakymas į klausimą „Ar esate vyresnis nei 18 metų?“. Vien pamatę tokio tipo klausimą, dažniausiai suprantame, į kokį ribotą temų spektrą jis veda. Be to, taip taikomasi atiduoti žiūrovui atsakomybę už pasirinkimą peržengti klausimu pažymėtą ribą ir apsisprendimą „praverti“ užsklandą. Tačiau pasirinkti (kaip galėjo pasirodyti) atsakymo neleidžiama ir atsakomybės akmuo nurieda šalikelėn. Žiūrovui suteiktas vaidmuo šiek tiek sutrikdo atsidūrus priešais aktų seriją. Tapybos kūrinys ir piešiniai pilni atvirų ir netikėtų pozų, vaizduojamųjų žvilgsnis nukreiptas tiesiai į žiūrovus lyg į veidrodžius, nebyliai ir be vertinimo žvelgiančius į nuogą moters kūną, atspindinčius jos intymumą.

Intymumas, kaip prieskonis, drauge su naivumu ir moteriškumu patenka ir į autorės pasiūlytą „Pink mess“ kokteilį, kurio svarbiausi komponentai yra eklektiškumas, rizika, kasdieniai pastebėjimai ir šviežios sultys apatiniuose. Tai laiškas mums apie Gintarės kūrybos subtilybes ir parodoje svarbų juoko elementą. Pastarasis parodoje – lyg ledukai kokteilyje, kurio plakimo garsas mums turėtų sufleruoti tinkamą gėrimo konsistenciją, kai jį gaminsimės patys.

Neabejotinai vienas pagrindinių elementų parodoje – purvina Nike kojinė. Kadais buvusi balta, dabar ji parudavo nuo dėvėjimo, o mėlyna dėmelė audinyje prabyla apie ją kaip apie dailininko darbo įrankį (juk tai, kas dailininkui būtina sukurti kūrinį, yra jo meninis įrankis, tad tikėtina, kad ši kojinė buvo būtina Gintarei kūrybos procese, net jei josios funkcija tebuvo susmirdimas bate). Šis ir daugelis kitų elementų teigia, kad paroda „Šviežios sultys mano apatiniuose“ yra asmeniškas žvilgsnis, į savo pasaulio kasdienybę, kūniškumą ir seksualumą. Parodai baigiantis, ji įgauna net ritualo pojūtį, girdint kerpamų plaukų garsą ir stebint piešiniuose užfiksuotą procesą. Sunku pasakyti, ar tai pasiūlymas žiūrovui pasilikti, atsisakyti ką tik susikurtos parodos patirties, ar tai simbolinis menininkės atsisveikinimas su vienu kūrybiniu projektu. Kaip ir minėtuoju N-18 klausimu, taip ir klausiant „Ar gailiesi, kad nusikirpai plaukus?“, vėl susikuria atsakomybę formuluojanti riba, kuriai peržengti jau nebelieka surežisuoto atsakymo, tik pasiūlymas – nuoroda į plaukų kirpimo saloną.

Kaune esančiame „Įvaizdžio ir stiliaus Lofte“ lapkričio 12 d. buvo atidaryta ir gyva Gintarės Konderauskaitės kūrinių paroda, kur tikrasis „vakarėlis“ pasimatė jos atidarymo dieną, kai grindys lyg lengvu sniegu žėrėjo parolono-stiklo „šukėm“, popieriuje lyg ugnimi liko įspaustas rausvo gėrimo taurelės ratilas, erdvėje gulėjo išmėtyti nešvarių kojinių ir kruvinų servetėlių įkalčiai. Virtualios parodos suteiktos galimybės patirti meną yra kitaip vertingos, nei galimybė gyvai pajusti kūrinių mastelius ir dienos apšvietime kintančias spalvas bei pamatyti į IRGI galeriją nepatekusius kūrinius. Gintarė – jauna ir atvira asmenybė, turinti drąsos žvelgti tiesiai į kiek sugėdintas, tačiau iš prigimties natūralias temas, patraukiančias išgrynintomis idėjomis, su kuriomis lengva tapatintis, todėl paprasta ir malonu stebėti. Menininkės kūriniai virtualioje erdvėje įgauna daugiau žaismės ir intymumo, pilniau atskleidžia darbų ciklo koncepciją ir kiekvieno kūrinio atskirą idėją.

Virtualią parodą galima aplankyti svetainėje www.irgigalerija.lt iki lapkričio 27 d.

Parodą „Įvaizdžio ir stiliaus Lofte“ galite aplankyti iki gruodžio 17 d.

Virtualios parodos vaizdai

Akimirkos iš parodos atidarymo „Įvaizdžio ir stiliaus Lofte“. Nuotraukos: Karolina Latvytė Bibiano