Sauliaus Vaitiekūno paroda „…ir vėl apie debesis…“ galerijoje „terra recognita“

2013 m. gegužės 27 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

vaitiekunas_s
Birželio 1 d. galerijoje „terra recognita“ (Stiklių g. 7, Vilniuje) 12-24 val. vyks Sauliaus Vaitiekūno jubiliejinio ciklo parodos „…ir vėl apie debesis…“ atidarymas.

Efemeriška, vos apčiuopiama substancija įkūnijama tvaria, sunkia, žemiška medžiaga: aliuminiu, variu, sidabru, plienu. Mažosios plastikos kūriniai ir stambesni objektai apjungiami vieninga instaliacine kompozicija.

Menininkas nebe pirmą kartą galynėjasi su nepasiekiama, ambivalentiška ir nuolat kintančia debesų materija – tinklu (parodos „Enternet“ (2002-2004), „Nimbomanija“ (2005)). Debesų kalnai, properšos jungia dangų ir žemę, manifestuodami intriguojančią ir gundančią absoliučios laisvės idėją – nuolatinį virsmą, kaitą, permainas, išsaugant galimybę išlikti vis tuo pačiu… savimi…
Žinoma, tai ir vaisingumo simbolis, nuoroda į bet kurią apstybę, perteklių, skalsą… pagaliau, ir Lietuvą su lietumi sieja ne kas kita, bet debesys…

Debesys – tai siekiamybė, tikslo nerimas ir viltis, tai, kas trokštama, bet taip nelengvai atrandama, atpažįstama, suvokiama…, nors… jie gali reikšti ir visai ką kitą: grėsmę, baimę, įtampą… Daugelį amžių iš jų buvo spėjama apie derlių, orą, pokyčius gamtoje… ir bendruomenėje…

Lotyniškai nimbus – tai debesis, ūkas… Dailė liudija, kad daugelyje religijų nimbas – tai šventumo, dieviškumo, amžinumo simbolis… „Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.“ (Iš 13:21).

Sauliaus Vaitiekūno debesys galėtų būti atpažįstami ne tik kaip tradicijų, tikėjimų, religijų atgarsiai, bet kaip ir tiesioginės nuorodos į šiandieną – „debesų kompiuteriją“ (angl. cloud computing) – informacinę erdvę, pasaulį, kuris nuolat šalia, tarp, ar virš mūsų… kaip debesys… programos… kurių net nereikia įdiegti į asmeninius PC…

Kūrinių interpretacijos yra, galiausiai, asmeninės suvokėjo pasaulėvokos klausimas. Menininko užduotis – nurodyti kryptį, akstiną, stimulą arba tiesiog provokuoti sutelkiant į vieną erdvę daugybę to  k a ž k o,  sunkiai atpažįstamo, apčiuopiamo, įvardijamo…, kad žiūrintiesiems atsirastų galimybė ir pamatyti… Tiems, kam nepavyko užsiauginti laisvės debesies širdyje, užsiauginti jį bent jau ant palangės… na, ir žinoma, atlikti neįmanoma – paliesti  d e b e s į  rankomis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *