Šarūno Šimulyno retrospektyva VDA parodų salėse „Titanikas“

2021 m. rugsėjo 21 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Rugsėjo 24 d. 18 val. Titaniko I a. atidaroma Šarūno Šimulyno retrospektyva „Kietas ir užsispyręs“.

Šarūno Šimulyno amžininkas poetas Sigitas Geda savo bičiulį ir kolegą yra pavadinęs „velniškai kietu ir užsispyrusiu“. Apibrėžimas, visų pirma taikytas asmenybės charakteriui apibūdinti, puikiai atspindi ir šio universalaus (mūsų dienomis apie jį būtų sakoma – tarpdisciplininio) menininko kūrybą. Tai ypatingai plastiška, iš organinių ir neorganinių formų išaugusi ir tapybinės logikos ritmu gyvenanti skulptūra kuri tikrąja, – medžiagine prasme, yra kieta bei tvirta), analogiška tapyba, žaižaruojanti netikėtais spalviniais deriniais, hipnotizuojanti keistomis, netikėtomis, abstrakcijos logika egzistuojančiomis kompozicinėmis struktūromis. Taip pat piešiniai, užsispyrėliškai fiksuojantys sapnų būsenoms artimas situacijas, savo nuotaikomis kintančiomis nuo liguistų košmarų iki šviesių, poetiškų idilių. Dailininkas taip pat kūrė tvirta plastine struktūra pasižyminčius vitražus, monumentaliąją skulptūrą. Galop, Š. Šimulynas buvo ir žodžio meistru – poetu bei prozaiku. Jo tekstai pasižymi žodžio, pjaunančio it peilis, aštrumu ir metaforų taiklumu apibūdinant aplinką, žmones, reiškinius, patirtis. Velniškumas šiuo atveju ženklina tą kūrybinį gaivalą, kuriuo tiesiog apsėstas buvo kūrėjas…

Būtina pastebėti, kad Š. Šimulynas atstovauja vadinamajam „tyliojo modernizmo“ reiškiniui. Sovietiniais laikais aktyviai kūręs menininkas (beje, baigęs grafikos studijas tuometiniame Dailės institute, dabar VDA) užsispyrėliškai nesitaikstė su sovietinio gyvenimo ir dogmatiško meno normomis. Tai, viena vertus, apribojo jo rodymosi oficialiajame parodiniame gyvenime galimybes, iš kitos pusės – suteikė laisvės daryti ir kurti taip, kaip nori, o ne kaip reikia. Š. Šimulynas yra ryški, savo gyvenamajam laikui atstovaujanti asmenybė, tuo pačiu – menininkas peržengęs chronologines ir geografines ribas. Tad paroda Vilniaus dailės akademijos parodinėje erdvėje yra ne tik dar vienas priminimas, bet veikia ir kaip edukacinė priemonė, ženklinant esmines Lietuvos dailės istorijos teritorijas bei taškus.

Š. Šimulyno paroda VDA parodų salėse koncentruojasi į du šio plataus diapazono menininko kūrybos akcentus – vaizdą ir žodį. (Tai irgi galima metaforiškai apibrėžti kietumo bei užsispyrimo kategorijomis).

Vaizdui šiuo atveju atstovautų skulptūra ir piešinys (bei grafika), žodžiui – ir poezija.

Eksponuojant plastišką skulptūrą ir skulptūrišką piešinį (bei grafiką) siekiama žiūrovo akiai ir suvokimui atverti formų ir motyvų „migraciją“ – jų kelionę ir tranzitą, importą ir eksportą iš vienos medijos į kitą, iš Veliuonos (per Sibirą) į Australiją (beje, ši geografinė jungtis irgi alegoriškai atspindi autoriaus interesų lokalų ir globalų aspektus). Formaliuoju ir konceptualiuoju aspektais skulptūrinis parodos segmentas yra išskaidytas į tris viena kitą papildančias, viena iš kitos išsaugančias sritis: 1) biomorfinę, 2) žiūrėtojų ir 3) situacijų. Š. Šimulynas buvo inspiruojamas pirminių – organiškųjų pavidalų, įvairiausių sėklų, gemalų, torsų, kūno dalių, taip pat jo plastikoje yra svarbus žiūrėjimo ir žvelgimo motyvas. Ne vienas objektas stebeilijasi į erdvę ar auditoriją ypatingai išryškintomis, charakteringomis akimis. Galop, menininkui svarbūs yra situaciniai ir net situacionistiniai judesiai – dažniausiai dviejų figūrų gestai (nuo meilių iki agresyvių) viena kitos atžvilgiais.

Eksponuojamoje grafikoje ir piešiniuose bandoma atskleisti grafines Š. Šarūno transformacijas nuo rupaus, dėmėmis ir jų santykiais operuojančio, beveik „opartinio“ diplominio darbo – litografijų serijos, sukurtos veikiant sibirietiškos patirties – „Taiga“ (1965 m., vadovas prof. J. Kuzminskis) iki kaligrafiškai ir muzikaliai jautraus linijos piešėjo – sapnų gaudytojo siurrealisto.

Parodos tekstiniai segmentai – Š. Šimulyno poezijos rankraščiai ir naujai išleistų poezijos leidinių „Žvaigždė. Veliuonos žvaigždė“ ir „Australija“ prezentacija – šiuos meninius, rankomis įrištus rinkinius realizavo Všį „Kūrybinės idėjos“, apipavidalino dailininko dukros Rusnė (pirmąjį) ir Ula (antrąjį), abu jie išleisti limituotais (po 99 vienetų) tiražais. Žodinė Š. Šimulyno kūryba taip pat demonstruojama atkuriant įrašytus paties autoriaus lūpomis skaitomus tekstus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *