S. Prokudino-Gorskio fotografijų paroda „Patriarcho Tichono šalyje“ bei susitikimas su kultūros teoretiku Jurijum Dobriakovu

Nuo vasario 25 dienos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje vyks S. Prokudino-Gorskio fotografijų paroda „Patriarcho Tichono šalyje“.

Kovo 5 d., trečiadienį, 17.30 val. vyks susitikimas su kultūros teoretiku Jurijum Dobriakovu aptarsiančiu autoriaus išskirtinumą ir kūrybinius metodus. Susitikimo metu turėsite galimybę susipažinti su ką tik Sąjungos biblioteką pasiekusiu S.Prokudino-Gorskio albumu „Nostalgija“ (Nostalgia: The Russian Empire of Czar Nicholas II Captured in Colored Photographs by Sergei Mikhailovich Prokudin-Gorskii).

Rusų fotografas Sergejus Prokudinas-Gorskis savo išrastu spalvos perteikimo metodu pirmąsias įvairių Rusijos vietovių natūralių spalvų fotografijas padarė dar 1905 m. Jis, panašiai kaip ir J. C. Maxwellas, panaudojo adityvųjį metodą: baltą šviesą išskaidė į tris pagrindines spalvas (raudoną, žalią ir mėlyną). Svarbiausia problema, kurią fotografas išsprendė, – pavyko perteikti tinkamas spalvas. S. Prokudinas-Gorskis panaudojo firmos Ilford siaurą stiklinę plokštelę (7,5 x 22,8 cm), kurią dar papildomai sensibilizavo savo sukurtu tirpalu. Be to, jis sukonstravo lengvą sulankstomą fotokamerą, kuria galėjo paeiliui eksponuoti tris negatyvus per tris skirtingus pagrindinių spalvų filtrus, intervalas tarp ekspozicijų buvo 1 sek. Suprantama, šis metodas netiko judantiems objektams fotografuoti – jie fotografijoje atrodė kaip nesutampantys spalvoti siluetai. Laboratorijoje išryškinus plokštelę su trimis negatyvais, kontaktiniu būdu buvo spausdinamas stiklinis pozityvas (skaidrės). Po to specialiu trijų objektyvų savos konstrukcijos projektoriumi skaidrė per tris šviesos filtrus buvo projektuojama ant ekrano ir gaunamas spalvotas vaizdas. Tuo metu vienintelis spalvotų atvaizdų tiražavimo būdas buvo spalvota poligrafija: trispalvė spauda. Negatyvus S. Prokudinas-Gorskis naudojo ne tik skaidrėms padaryti, bet iš jų spausdindavo nespalvotas fotografijas, kurias chronologine tvarka suklijuodavo į specialius albumus.

Nei fotoaparatas ar jo iliustracija, nei projektorius neišliko, todėl nežinoma, kokiu būdu buvo perstumiama fotoplokštelė ir pakeičiami filtrai. Tikėtina, kad fotografas naudojo patobulintą A. Mite apie 1906 m. sukonstruotą fotokamerą, nes panašią naudojo stažuodamasis Vokietijoje.

1909 m. po susitikimo su caru Nikolajumi II, gavo palaikymą ir lėšų, taip pat galėjo naudotis specialiai įrengtu vagonu-laboratorija, garlaiviu „Šeksna“ ir kateriu, varomu vidaus degimo variklio sukamu oro sraigtu. Tų metų vasarą S. Prokudinas-Gorskis išsiruošė į pirmą ekspediciją po Rusiją. Vėlesniais metais fotografas surengė dar ne vieną ekspediciją ir užfiksavo daugybę natūralių spalvų Rusijos imperijos vaizdų.

1911–1912 m. rengiantis šimto metų Rusijos ir Prancūzijos karo jubiliejui, S. Prokudinas-Gorskis fotografavo su Napoleono žygiu į Maskvą susijusias vietoves: Borodino, Možaiską, Smolenską, Vilnių, Kauną ir kt. 1912 m. jis nufotografavo ir pirmąsias mūsų krašto spalvotąsias fotografijas: Vilniaus panoramą nuo Gedimino pilies bokšto, katedrą, Jekaterinos II paminklą, Pilies kalną, Šv. Kazimiero bažnyčią ir kitas. Fotografas užfiksavo ir keletą spalvotų Kauno vaizdų. Visi 19 Vilniaus ir Kauno spalvotų vaizdų buvo aprašyti 1913 m. Sankt Peterburge išleistame kataloge Список снимков России. В истинных цветах, o vėliau darbai pateko į Vašingtono kongreso biblioteką ir dabar pasiekiami internete. Deja, Vilniaus ir Kauno vaizdų negatyvai neišliko, todėl dabar publikuojamos fotografijos yra atspausdintos iš Kongreso bibliotekoje saugomuose albumuose suklijuotų nespalvotų nuotraukų.

Stanislovas Žvirgždas

Sergejus Prokudinas-Gorskis (Prokudin-Gorskij Sergej) 1863 08 31 Muromas, Rusija, †1944 09 27 Paryžius, Prancūzija. Rusų fotografas. Mokėsi Aleksandro licėjuje ir Technologijos institute, lankė piešimo pamokas Dailės akademijoje Sankt Peterburge. Devintojo dešimtmečio pabaigoje mokslus tęsė Vokietijoje: profesoriaus Mite chemijos laboratorijoje tyrinėjo spalvotosios fotografijos procesus. Nuo 1898 m. Imperatoriškos rusų technikos draugijos narys. 1901 m. Sankt Peterburge atidarė cinkografijos ir fototechnikos dirbtuves. 1902 m. paskelbė naują spalvotų diapozityvų gamybos metodą. 1905 m. Sankt Peterburge, taip pat Berlyne, Mite laboratorijoje, demonstravo ~70 naujuoju metodu padarytų spalvotų fotografijų. 1905 m. išrado naują spalvotąją sensibilizuojančią medžiagą. 1906–1909 m. leido ir redagavo žurnalą Fotografas mėgėjas. Skaitė pranešimus tarptautiniuose taikomosios chemijos kongresuose, dalyvavo fotografijos parodose ir konkursuose (aukso medalis Antverpene, sidabro medaliai Drezdene ir Kijeve, žetonas Nicoje). Nuo 1906 m. Maskvos Rusų fotografijos draugijos garbės narys, Imperatoriškos rusų technikos draugijos fotografijos skyriaus pirmininkas. 1905–1916 m. sukūrė Natūralių spalvų Rusijos įžymybių kolekciją. 1912 m. fotografavo su Napoleono žygiu į Rusiją susijusias vietoves. 1918 m. emigravo į Angliją, vėliau gyveno Paryžiuje, atidarė fotoateljė Ilka. 1912 m. Lietuvoje S. Podkurinas-Gorskis padarė pirmąsias spalvotas mūsų krašto fotografijas. Vašingtone, Kongreso bibliotekoje, saugoma 19 Vilniaus ir Kauno spalvotų vaizdų.

Paroda veiks iki 2014 m. kovo 8 d.

Iliustracijoje: Sergejaus Prokudino-Gorskio „Dagestaniečių pora“ (1907-1915)