Rygoje paskelbti konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laureatai – pagrindinis apdovanojimas skirtas Estijos menininkui
LATGA tyrimas: dauguma vizualiųjų menų autorių už parodas negauna jokio atlygio
Judančių vaizdų festivalis „Videogramos“: apie judėjimą tarp vietų, žmonių ir pasaulių
Laiškų kelionės. Iš voko – į parodinę erdvę. Pokalbis su menininke A. Maknyte apie šiandien egzotiškai atrodančią komunikacijos formą – laišką, požiūrį į privatumą bei radybas blusturgiuose
Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“ – sugrįžimas į Vilniaus mikrorajonų atmintį
Galerija „Meno parkas" pristato Simonos Žemaitytės kūrinį mugėje „Loop Fair“ Barselonoje
Lietuviškos premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – Gerdos Paliušytės ir Andriaus Arutiuniano kinematografiniai horizontai
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Laiko ženklai“ Antakalnio galerijoje
artnews.lt
Sausio 17 d. 18 val. Antakalnio galerijoje (Antakalnio g. 86, Vilnius) atidaroma grafiko, tapytojo, knygų leidėjo, albumo „Žiedai tarp žiedų” autoriaus, žymaus fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda LAIKO ŽENKLAI. Parodoje eksponuojamose nuotraukose užfiksuoti kadrai, tarsi ženklai liudijantys mus supančios būties grožį ir trapumą laiko akivaizdoje.
„Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu Laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis – vanduo, čiurlenantis tamsioje oloje, šaukiantys balsai, žemė byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus…” (Ray Bradbury. Marso kronikos)
Rimanto Dichavičiaus fotografijose laikas kvepia drėgnomis samanomis, išsivadėjusiais kvepalais, pelėsiu, lėtai mirštančių angelų dulkėmis… Dar kvepia viltimi ir tikėjimu. Tikėjimu, kad laikas niekada nesustoja ir nesibaigia. Gyvenimas – tai nuolatinis virsmas. Tikrovė nuolat kinta ir transformuojasi pasirodydama mums pačiais keisčiausiais pavidalais. Vienas būvis keičia kitą. Laiko tėkmę suvokiame stebėdami nuolat kintančią tikrovę. Laikas ir materija yra neatsiejami vienas nuo kito. Laikas savo pėdsakus palieka visur: žmogaus kūne, akmenyje, atmintyje. Laikui nesvarbi mūsų rasė, tikėjimas, tautybė. Laikas neskirsto pagal lytį, profesiją ar turtinę padėtį. Laikui pavaldūs visi: žmonės, šventieji ir net angelai. Angelams, kaip ir žmonėms, lemta pavirsti į dulkes, išnykti be pėdsako… Fotografija – tik dar vienas desperatiškas bandymas sustabdyti laiką nors akimirkai. Nes visi žinome, kad šiandien jau nebėra taip kaip vakar, o rytoj nebebus taip kaip dabar. Rimantas Dichavičius savo fotografijose fiksuoja akimirkos trapumą ir grožį, nes, kaip teigia pats:
„Per Grožį – į Meilę
Per Meilę – į Tiesą
Per Tiesą – į Laisvę
Per Laisvę – į Kūrybą
Per Kūrybą – į Dievą.”
Parodoje „Laiko ženklai” – dviejų pasaulių sandūra laiko plotmėje. Mėgstama menininko tema – kapinės – vartai į kitą pasaulį, erdvė, skirta gyviesiems ir mirusiesiems, nusidėjėliams ir šventiesiems. Antkapiniai paminklai – tarsi šventi, laikui (ne)pavaldūs ženklai, jungiantys žemišką būtį su kosmine begalybe.
Paroda veiks nuo sausio 17 d. iki vasario 18 d.
Džina Jasiūnienė