Retrospektyvinė Eglės Kuckaitės paroda „Man dar norisi“ Vokietijoje

2018 m. rugpjūčio 6 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Šių metų rugpjūčio 31 d. 18 val. istorinėje baronų Miunhauzenų pilies Hobeck‘o galerijoje bus atidaryta žinomos lietuvių grafikės Eglės Kuckaitės retrospektyvinė paroda „Man dar norisi“. Parodos kuratorė – Vokietijoje gyvenanti ir kurianti dailininkė, grafikė Jūratė Sližytė.

Eglė Kuckaitė, grafikė, tapytoja ir skulptorė, gimusi Kupiškyje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 1991-1995 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo grafiką, 2013 m. ten pat įgijo tapybos magistro laipsnį. Ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Menininkė yra surengusi parodų Lietuvoje, taip pat dalyvavo tarptautinėse parodose Nurmes, Koli Ryynanen (Suomija), Taline, Frankfurte, Niujorke, Romoje, Salzburge, Bukarešte. Dailininkei 2005, 2006, 2008, 2010, 2014, 2017 m. buvo skirtos Lietuvos kultūros ministerijos stipendijos. 2011 m. menininkė laimėjo Kulturkontakt Nord, o 2005 m. jai buvo skirta Šiaurės Karelijos meno tarybos stipendijos. E. Kuckaitės kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai bei privatūs kolekcininkai.

Eglė Kuckaitė pristato darbus sukurtus 1991-2017 metais. Tai – retrospektyvinė autorės paroda, kurioje bus eksponuojama virš 100 estampų. Į meninį pasakojimą jungiami tiek ankstyvieji, tiek vėlyvieji darbai. Menininkė ofortų kompozicijose dėmesį sutelkia į detalę, siluetą, primityviai komplikuotą liniją. Jos darbai nestokoja groteskinio, ironiško žvilgsnio į aplinką. Kuriamo pasakojimo etape Kuckaitė „įrašo“ žmonių figūras, augalinius motyvus, gyvūnų fragmentus, kultūrinius ženklus. Dažno darbo kompozicinė visuma pildoma įvairiais vizualaus pasakojimo elementais, stilistinės įvairovės priešpriešomis, liudijančiomis ne tik aplinkinio pasaulio dinamiką, bet ir jo komplikuotumą. Neįtikėtina, bet viename darbe gali jungtis ir lyrinis motyvas, ir komikso stilistika.

Plati motyvų ir stilių amplitudė liudija E. Kuckaitės grafikos pasaulio įvairovę. Neatsitiktinai parodoje menininkė sąmoningai eksponuoja greta vienas kito itin skirtingus darbus. Tokį netikėtą sprendimą Eglė komentuoja: „Atspaudai šliejasi kraštinėmis ant vieno popieriaus lapo ir kuria trumpas istorijas. Man tai panašu į atminties žingsnius, kuomet vienu metu galvojame apie keletą dalykų, jungiame juos į patirties aprašymą, į emocinį išgyvenimą ar einame į filosofinį lauką. Spausdama guldžiau į eilę skirtingu laiku kurtus ofortus arba to paties ciklo darbus. Taip susikūrė vaizdų judėjimai lyg filmo stop kadrai.“ Parodos darbų kompozicija, jų išdėstymas provokuoja gilesniems svarstymams apie skirtingų meninių naratyvų intertekstus, meninių galimybių (be)ribiškumą.

Apie Eglės Kuckaitės kūrybą rašė ne vienas Lietuvos menotyrininkas. Visi išskiria jos kūrybos individualumą, įvairovę, skirtingų kultūros kodų vienovę, filosofinį darbų kontekstą. Pasak, Julijos Petkevičienės: „E. Kuckaitė yra asociatyviojo meno filosofė. Jos kūryba kupina siurrealistiškų ir erotinių motyvų, minimalistinės raiškos ir gilių turinio parafrazių. E. Kuckaitė yra simbolistė, ypatingą dėmesį skiria detalėms. Eglės kūryba yra daugiasluoksnė, daugiaprasmė“.

Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *