Višegrado grupės 30-mečiui – keliaujanti plakatų paroda „PoszTerra“

Sausio 27 d., ketvirtadienį, 17 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) atidaroma tarptautinė Vengrijos dailės akademijos plakatų paroda „PoszTerra“, skirta 30-osioms Višegrado šalių grupės (V4) įkūrimo metinėms. Parodoje išvysite iškiliausių Vidurio Europos šalių plakato menininkų darbų rinktinę.

Višegrado grupę 1991 m. vasario 15 d. įkūrė Lenkija, Vengrija ir Čekoslovakija, kurios sudarė Višegrado trikampį. Po Čekoslovakijos skilimo 1993 m. Višegrado grupės narėmis tapo Čekija ir Slovakija. Dabar šalys ieško bendrų pozicijų sprendžiant regiono ir ES problemas, bendradarbiauja kultūros, mokslo, švietimo ir kitose srityse.

Keliaujanti paroda pirmąkart atidaryta 2021-ųjų vasarį Budapešte. Nuo to laiko ji rodyta Krokuvoje, Prahoje, Štutgarte, Sarajeve, Stambule, Kopenhagoje, Osle, Stokholme, Helsinkyje, Rygoje, dabar pristatoma Vilniuje. Višegrado grupei atstovauja 12 grafikos menininkų ir jų mokiniai. Parodos kuratorius – Krzysztofas Duckis.

Paroda rengiama su Vengrijos ambasada Lietuvoje. Plakatai eksponuojami Energetikos ir technikos muziejaus Pramonės ekspozicijoje (antrame aukšte) ir Kondensatorių salėje (rūsyje).

Paroda veiks iki kovo 28 d.

Įėjimas į parodos atidarymą laisvas. Parodos lankymas kitomis dienomis – įsigijus muziejaus bilietą.

Istvánas Oroszas. Keturios pastraipos apie plakatą, arba Patalynės laikiklių paslaptis

V4. Keturios šalys, keturios kalbos, dvylika grafikos menininkų. Buvo laikai, kai jie naudojo žodynus vienas kito kalboms, laikai, kai bandė bendrauti rusiškai ar angliškai, bet netrukus suprato turį bendrą kalbą. Plakatą. Tai, kas tegali būti paaiškinta tūkstančiu žodžių, gali būti pasakyta vienu vaizdu. Nustatytas taškas, pradžios linija, nebaigtas piešinys ant servetėlės, kaukė ant kitos alaus padėkliuko pusės… eskizai, juodraščiai, „vaizdinės komunikacijos“. Supratome vienas kitą iš pusės žodžių.

V4. Didžiosios plakato galios. Brno bienalė, Trnava trienalė, Budapešto „Posterfest“ plakatų festivalis ir, žinoma, Varšuvos plakatų bienalė. Seniai seniai buvo plakatų paroda, kur lenkų kalba tapo oficialiąja kalba – be privalomos anglų kalbos – sakoma, kad ji yra gimtoji plakato kalba. Taip jau sutapo, kad Lenkijos atstovas buvo išrinktas ir Vengrijos plakatų draugijos prezidentu – jis taip pat yra vengrų menininkas (pats taip sako), Krzysztofas Duckis. (Pratarmės autorius negali prisiminti vieningesnio balsavimo.)

V4. Pasaulinė tendencija: plakatas nyksta, bent jau viešose erdvėse. Jis traukiasi į galerijų, muziejų sienas. Tačiau Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, vis dar pasirodo ant reklamų kolonų. Nors sakoma, kad dabar yra naujesnių ir daug pigesnių komunikacijos rūšių, plakatai kažkaip prilipo prie miesto gatvių peizažo. Galbūt prilipo ir prie praeivių širdžių?

V4. Jei būtų galima išrinkti šimtą plakatų kūrėjų, šimtas vis tiek liktų nuošalyje. Šios dienos sprendėjas – kuratorius – buvo Krzysztofas Duckis. Rašau šiandien, nes jei jis būtų rinkęsis vakar ar rytoj, jis tikrai būtų paskambinęs ar pasibeldęs kitiems, nes turi priėjimą prie bemaž kiekvieno kūrėjo iš V stačiakampio studijos ar net miegamojo. Nėra geresnės vietos plakatams laikyti už patalynės laikiklius. 70×100 atspaudus galima gražiai pakloti, lengvai apversti ir ilgai sandėliuoti. Ir, žinoma, juos galima greitai surasti, kai prireikia naujai parodai. Pavyzdžiui, kaip štai šiai čia, Budapešto „Vigadó“.