Kauno Petrašiūnų elektrinė, Jėgainės g. 12, Kaunas, Lithuania
Šiuolaikinio meno festivalis „Transformacijos“ Kauno Petrašiūnų elektrinėje

Transformacijos, Gražvydo Jovaišos nuotrauka
Rugpjūčio 22–24 dienomis Kauno Petrašiūnų elektrinėje (Jėgainės g. 12, Kaunas) vyks šiuolaikinio meno festivalis „Transformacijos“, kuriame pristatomi Lietuvos menininkų kūriniai industrinėje aplinkoje.
Jau trečią vasarą iš eilės Kauno Petrašiūnų elektrinė taps „Kauno energijos“ festivalio „Transformacijos“ namais. Viena įdomiausių ir paslaptingiausių Kauno industrinių erdvių šiemet vėl bus patikėta į šiuolaikinių Lietuvos kūrėjų rankas. Netikėti garsiniai ir vizualiniai sprendimai, transformuojantys aplinką ir žmones, lankytojų lauks jau rugpjūčio 22–24 dienomis.
2023-aisiais startavęs ir su Venecijos bienalės patirtimi lygintas festivalis „Transformacijos“ istorinę tarpukario laikus menančią elektrinę sėkmingai pavertė kultūrinių patirčių centru. Dvi vasaras Lietuvos menininkų industrines interpretacijas pristatęs festivalis šiemet sugrįžta išaugęs ir besimatuojantis naują formatą. Rugpjūtį duris vėl atversiančiame pastate šįkart bus pristatomas ne vienas, o net penkių Lietuvos menininkų kūriniai.
Anot „Kauno energijos“ vadovo Tomo Garasimavičiaus, Petrašiūnų elektrinė, kaip festivalio namai, pasirinkta neatsitiktinai. Tai – svarbus bei išskirtinis Kauno pramoninis objektas, turintis gilią istoriją.

Transformacijos, Gražvydo Jovaišos nuotrauka
„Šiandien šiuolaikinė šilumos ir elektros gamyba yra daug kompaktiškesnė, energetinis ūkis gali būti sutalpintas santykinai mažoje teritorijoje. Tačiau anksčiau tokia veikla reikalavo didžiulio tūrio pastatų, infrastruktūros ir ją aptarnaujančio personalo. Tai suformavo unikalią industrinę erdvę, labiau primenančią mažą uždarą miestą su pasažais, skersgatviais ir skverais, Nemuno skalaujama pakrante ir viduje virusiu gamybiniu gyvenimu. Ilga laiką nepasiekiamą objektą jau trečią vasarą atversime miestiečiams ir miesto svečiams „Transformacijų“ festivalio metu, kuriame menininkai atskleis ir naujai įprasmins unikalų Petrašiūnų elektrinės industrinį, urbanistinį ir architektūrinį charakterį.
Tikiu, kad Petrašiūnų elektrinė patirs dar daug transformacijų – sieksime ją paversti ryškia miesto kultūrinių renginių ir meno bendruomenės erdve,“ – pasakoja Tomas Garasimavičius.
Festivalyje – pramonės ir gamtos sintezė
Trijų dienų programos metu elektrinės erdves savaip transformuos specialiai šiai vietai pritaikyti meniniai darbai – instaliacijos, ekskursijos, performansai, garso skulptūros. Žiūrovai industriniame pastate išvys šiuolaikinio meno darbus, savitai pabrėžiančius ir išpildančius industrinio pastato architektūrą, aplinką bei čia esančius objektus.

Transformacijos, Manto Repečkos nuotrauka
„Transformacijos“ šiais metais tyrinės dviejų kontrastingų pasaulių – pramonės ir gamtos – ryšį šiuolaikiniame kontekste. Organizatoriai kvies kartu su menininkais reflektuoti žmogaus ir gamtos santykį, aktualizuoti atsinaujinančios energijos ir tvarumo klausimus.
„Šiais metais festivalis grįžta nauju formatu. Pirmaisias metais kvietėme lankytojus susipažinti tik su viena elektrinės erdve, kurioje buvo sukurta instaliacija poetiškai interpretavusi šiluminės jėgainės veikimo principus. Pernai – neįprastame naktiniame formate, kai visa lauko teritorija virto besitransformuojančia šviesos ir garso menininkų interpretacija. Šiemet norisi suteikti galimybę festivalio lankytojams ilgiau pabūti industrinėje aplinkoje, į kurią kasdien patekti nėra lengva. Siekėme, kad instaliacijos atlieptų įvairius žanrus, kad į programą įsitrauktų daugiau skirtingų Lietuvos kūrėjų. Norėjosi, kad lankytojai Petrašiūnų elektrinę pamatytų visokią – dieną, vakare ir naktį – nuolat besikeičiančią.“ – dalinasi viena iš festivalio programos kuratorių Irutė Tumaitė.
Penki kūriniai – penkios industrinės transformacijos
Elektrinėje bus įrengta Lietuvoje ir užsienyje žymaus menininko – Tado Černiausko instaliacija „Pagalba metant kailį“. Kūrinys, įkvėptas industrinės aplinkos, konstruojamas iš pačioje elektrinėje biokurui naudojamos medienos. Maždaug 6 metrų instaliaciją savaitę įrenginėjo sunkiąją techniką pasitelksiantys elektrinės darbuotojai bei kūrybinė komanda.
Instaliacija „Pagalba metant kailį“ kritiškai reflektuoja žmogaus norą kontroliuoti ir „gelbėti“ natūralius procesus, kurie turėtų vykti be įsikišimo. „Šis kūrinys natūraliai tęsia man svarbias temas – ribas tarp viešo ir privataus, tarp stebėjimo ir veikimo, tarp intymumo ir reprezentacijos“, – sako T. Černiauskas.
Skaitmeninio meno kūrėja Aistė Ambrazevičiūtė pirmajame „Transformacijų“ festivalyje žiūrovus užbūrusioje erdvėje – tarpukario laikų katilo vietoje – pristatys naujausią savo audiovizualinį kūrinį „Rūdys“. Šiame projekte bus tyrinėjama augalų ir rūdžių simbiozė, o žmogaus vaizduotės ir kompiuterio pagalba sukurtoje animacijoje perteikiami augimo procesai, augalų grybelio, vadinamo rūdimis, formavimasis. Nors panaši tematika menininkei nėra svetima. A. Ambrazevičiūtė pasakoja, kad kūrinį inspiravo pati Petrašiūnų elektrinės industrinė erdvė – vamzdžiai, tekstūros, medžiagiškumas, jungiantys technologiją ir gamtą. „Kūrinys kviečia stebėti aplinką, įsižiūrėti į lėtus, bet neišvengiamus procesus, mokytis iš gamtos dinamikos ir jos gebėjimo kurti net iš irimo“, – pasakoja menininkė.
Elektrinėje netrūks ir garsinių patirčių. Unikalią garso sistemą pastate įkurs Arturas Bumšteinas ir „Kala Sound System“. A. Bumšteinas – garso menininkas ir kompozitorius, aktyviai veikiantis tarp muzikos, šiuolaikinio meno ir eksperimentinio garso sričių. Jo kūryboje dažnai susipina konceptualūs sprendimai, istorinės nuorodos ir netikėti akustiniai eksperimentai. Garso instaliacija „Hoketas“ – ne išimtis. Anot menininko, šis itin paprastas, bet paveikus garso išdėstymo metodas buvo plačiai taikomas vėlyvaisiais viduramžiais – dabar jis suskambės Petrašiūnų elektrinės industrinėje erdvėje.
Archainiai garsai aidės tarpdisciplininės menininkės Elenos Laurinavičiūtės performanse „Protėvių dronai“. Įvairaus mastelio menininkės kurtos keraminės garso skulptūros prakalbinamos įvairiais būdais: ventiliatoriais, elektromechanika, vandens judėjimu ar tiesioginiu fiziniu kontaktu. Pati menininkė teigia, kad įdomiausia – senoviniais būdais išgauti šiuolaikinei muzikai būdingus garsus.
„Stebėdami, klausydamiesi šių pasirodymų, dažniausiai žmonės nustemba dėl paprastumo, o kartu – meditatyvaus, į gelmes panardinančio garsų poveikio“, – pasakoja E. Laurinavičiūtė.
Festivalį „Transformacijos“ penktadienio vakarą atidarys ir menininkų gretas papildys kompozitoriai Domantas Pūras ir Ignas Šoliūnas, pristatysiantys specialiai „Transformacijos“ sukurtą programą. Aktyviai šiuolaikinės muzikos ir garso meno lauke veikiantys kūrėjai klausytojams žinomi iš savo veiklos gyvo elektronikos trio „El Chico Fuendre“. Šįkart susijungę į duetą D. Pūras ir I. Šoliūnas pristatys programą, kurioje nagrinėjama garso, erdvės ir žmogaus santykio dinamika. Menininkų kūryboje atsispindi nuolatinės paieškos tarp ritualo, technologijos ir žmogaus vidinio pasaulio. Duetas kvies klausytojus patirti klausos transformaciją ir apmąstyti, kaip kintančios technologijos keičia mūsų santykį su muzika, kaip skirtingos erdvės gali veikti suvokimą ir formuoti dvasines patirtis.
Apsilankyti nemokamame išskirtiniame renginyje kviečiami visi kauniečiai ir miesto svečiai – tereikia užsiregistruoti oficialiame puslapyje www.festivalistransformacijos.lt
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Mykolas Valantinas: „Viskam reikia pinigų, tad išmokau spausdinti banknotus“
Kultūros asamblėja ragina Vyriausybę neformuoti Kultūros ministerijos komandos be ministro
IPMA festivalyje dalyvaujantis fotografas Alvydas Lukys: „Niekada negalėjau daryti to, ko neleido sąžinė“
AP galerija išleido žymaus rašytojo Sigito Parulskio pirmąjį fotografijų albumą „Susmulkinta amžinybė“
Kauno kultūros bendruomenė susirinko į pirmąją asamblėją: stiprybė – laisvė, tikslas – vertybinė valstybė
Kultūros bendruomenė piktinasi dėl Vyriausybės neveiksnumo ir boikotuoja Kultūros ministerijos kvietimus
Opera-performansas „Saulė ir jūra“ – geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše