Roberto Narkaus personalinė paroda „Pilnatis“ galerijoje „Vartai“

Rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) įvyks Roberto Narkaus personalinės parodos „Pilnatis“ atidarymas.

„Ši paroda turėjo vadintis „Torsas“ ir būti apie „Pekino bikini“*, apie kintančius grožio idealus, six packus, viduramžio krizę ir ikebanos praktikas (nu ir dar apie savižudybių statistiką). Tačiau gaunasi kažkas kitko ir dabar paroda vadinasi „Pilnatis“. Mano tėvas kartais dėl mamos blogos nuotaikos epizodų kaltindavo pilnaties poveikį ir, rodos, taip tapau užprogramuotas ir aš – jautriai reaguoju į mėnulio ciklus, kartais tos reakcijos išvirsta į ūmius kūrybos priepuolius, kartais – į nepagrįstai audringus vakarėlius, iškrovas ar atradimus.

Kai paroda atsidarys – kitą ketvirtadienį, – mėnulis bus plonas it taurės briauna. Sako, geras ir palankus metas. Parodos pagrindas – labai subjektyvios ir atsitiktinės juodai baltos tamsoje kuriamos fotogramos, virstančios ateities žemėlapiais, buitine magija, abstrakčiomis mokslinės fantastikos vizijomis. Alphonso Lingis savo knygoje „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ aprašė Afrikos genties burimo ritualą, kai ant žemės metama trylika pagaliukų; žiūrėdamas į raudonos šviesos nušviestą chemikaluose ryškėjantį vaizdinį, dažnai sugrįžtu prie tos ištraukos: kiekviena fotograma – truputį ženklas, truputį spėjimas, visada įvykis, akimirka.

Žodžiu, tai, kas prasidėjo bandymu apmąstyti „krokodilo ašaras“ – taip norėjau pavadinti savo trumpalaikį (jau praėjusį) įsijautimą į viduramžio krizę (juk man už kelių savaičių bus kem) ir norą „apgailėti“ paprastus, aplinkoje nebesusigaudančius vyrus, – tapo pabėgimo planu, ieškojimų, savęs atradimo, pilnatvės žaidimu. Per vasarą, regis, „pasveikau“ po bienalės, vaikų ir paskolų – tikriausiai pelnytai jaučiausi gerokai prikepęs ir pavargęs. Tačiau šiandien panašu, kad optimizmo raugas vėl ima putoti. Ateikit švęsti amžino šviesos ir tamsos šokio.“ – Robertas Narkus

* Kinijoje populiari, nors oficialiai draudžiama, vyrų mados tendencija nešioti marškinėlius atidengiant pilvą.

Robertas Narkus (g. 1983 m., Lietuva) yra tarpdisciplininis menininkas, eksperimentinių meno, vadybos ir maisto industrijos organizacijų, kaip patafizikos institutas, menininkų dienos centras „Autarkia“, eksperimentinė inžinerijos stovykla „eeKūlgrinda“ ir restoranas „Delta mityba“,  iniciatorius bei lyderis. Savo meninę praktiką Narkus apibūdina kaip atsitiktinumų vadybą aplinkybių ekonomikoje. Hiperbolizuodamas ir lengvai ironizuodamas miglotas galios ir kitais mechanizmais apipintas neoliberalaus pasaulio sistemas, o taip pat dažnai pasitelkdamas dosniai jų siūlomus įrankius, Narkus kuria savitą ir naują tvarką.

R. Narkus atstovavo Lietuvai 59-ojoje Venecijos meno bienalėje 2022 m. Jo personalinės parodos surengtos tokiose meno institucijose kaip galerija „eastcontemporary“ (2023 m., Milanas), galerija „Vartai“ (2020 m., Vilnius), galerija „David Dale“ (2019 m., Glazgas), Šiuolaikinio meno centras (2017 m., Vilnius) ir galerija „Tenderpixel“ (2015 m., Londonas). Menininko kūriniai buvo pristatyti ir svarbiuose tarptautiniuose grupiniuose projektuose – meno centre „de Appel“ Amsterdame, 12-oje Baltijos trienalėje, Kauno bienalėje, 5-oje Marakešo bienalėje ir kt. Jis taip pat yra dalyvavęs rezidencijose „Delfina Foundation“ Londone, „Iaspis“ Stokholme ir Nidos meno kolonijoje.

Globėjai: Renata ir Rolandas Valiūnai
Parodos rėmėjas: Lietuvos Kultūros Taryba
Galerijos rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Rytas, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, Ekskomisarų biuras, MailerLite, Plieno Spektras
Parodos dizainas: Taktika Studio