Monikos Požerskytės-Kalvelės ir Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Netikėtas dialogas. Natiurmortai ir salos“ galerijoje „Aukso pjūvis“ Kaune

Lapkričio 22 d., trečiadienį, 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) atsidaro Monikos Požerskytės-Kalvelės ir Romualdo Požerskio fotografijų paroda.

„Netikėtas dialogas“ – tėvo ir dukters kūryba, kuriai naują žvilgsnį dovanoja susitikimas bendroje parodoje. Romualdas ir Monika nėra kūrybinis tandemas įprasta prasme, nes abu autoriai plėtoja savitas menines trajektorijas ir daro tai skirtingais būdais. Tik pasibaigus jųdviejų parodai „Netikėtas dialogas. Moterys“ (VDU galerija „101“) VDU Menų fakulteto profesorius R. Požerskis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų katedros docentė M. Požerskytė-Kalvelė vėl atveria duris kitam dialogui – šįkart žengdami į gamtos valdas.

Tai, kas matoma tik iš viršaus. Romualdo fotografijose matome salas. Iš aukštai užfiksuotas įspūdingas sausumos konfigūracijas, gyvūno ar vandens lašo pavidalai, širdies ar plaštakos kontūrai – autorių sudominę ir efektingai išryškinti salų vaizdai, turintys asociatyvinių galių. Romualdui Lietuva yra lyg Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina, savo įvairiopo paveldo dėka tampanti dvasine sala.

Tai, kas matoma tik įsižiūrėjus. Monika siūlo introspektyvų žvilgsnį į augmenijos objektų pasaulį, kurdama savitą poeziją apie Natiurmorto gyvenimą. Šių kūrinių kokybę neįprastai keičia techninis faktorius –fotografinio atvaizdo perkėlimas ant medžio plokštės. Tad iš pirmo žvilgsnio jie net primena senuosius realistinės tapybos pavyzdžius. „Kalbu apie ne tobulybės grožį, laikinumą ir nykimą“ – pabrėžia autorė. Jos darbuose išties susitinka netobulumas – kaip individualumo ženklas, nepastebimai peraugantis į tobulumo nuojautą.

Kalbėdami apie skirtingus realybės aspektus – salas ir augalus, natūralias erdves ir žmogaus transformuojamas teritorijas, naudodami priešingus makro ir mikro žvilgsnius, netapačias psicho-estetines technikas – ištikties ir įtraukimo, abu menininkai turi ir bendrų taškų. Juos vienija  fotografijos technologijų išskirtinumas, pagarbi laikysena gamtos atžvilgiu, ugdančioji – žmogaus. Taip pat – gebėjimas rasti gyvybę regimai statiškose pasaulio salose, kuriose nuolat vystosi ypatingas dialogas tarp to, kas aukštai ir to, kas giliai. Ir faktas, kad abiejų autorių fotografijos puikiai dera prie šiuolaikinio interjero.

Menotyrininkė Violeta Jocienė

Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“.

Paroda veiks iki 2024 m. sausio 7 d.