Kuratorių diskusijų serijos renginys „Einant ilgesniu keliu VI. Kuratoriai kalbasi apie ekologiją“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Sausio 16 d., antradienį, 18:30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) įvyks paskutinysis kuratorių diskusijų serijos „EINANT ILGESNIU KELIU“ renginys „Kuratoriai kalbasi apie ekologiją“.

Dalyviai: Eglė Ambrasaitė, Valentinas Klimašauskas
Moderuoja Viktorija Šiaulytė

Klimatas kaista – tiesiogine ir perkeltine prasme. Auksinį liūtą Lietuvai pelnęs kūrinys, be kita ko, kalba apie visuotinį žmogaus ir planetos nuovargį, o šiemet į Veneciją keliausiantis projektas – uždegimą. Galima apsidairyti ir artimesnėje aplinkoje, kur ekologijos klausimai materializuojasi parodų, simpoziumų, dirbtuvių, perrašomų institucinių gairių pavidalais. Meno darbuotojų dėmesys ekologijai žymi svarbią meninės raiškos ir aplinkosauginio sąmoningumo sankirtą. Ar ekologijos tema – charakteringa Lietuvos meno lauko tapatybės dalis?

Eglė Ambrasaitė yra menininkė, kuratorė ir tyrėja. Jos tarpdisciplininei veiklai įtaką daro skirtingų studijų patirtys: kino, videomeno ir interaktyviųjų menų bakalauras Midlsekso universitete Londone, politikos mokslų magistras Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir besitęsianti lyties studijų doktorantūra Vidurio Europos universitete Vienoje. Eglė kuruoja personalines, grupines parodas ir tokias „Aikas Žado Laboratorijos” (šiuolaikinio meno centras Žeimių dvaro sodyboje) programas kaip „Rezidencija jo-jo“, „Nematomo žmogaus kinoteka“, „Biomimetinės vaizduotės centras“ („BVC“) ir „Lankesa“. Šiuo metu jos pagrindinės meninės ir kuratorinės praktikos sukasi meilės, toksiškumo, kūno/įsikūnijimo ir gijimo temomis. Jos teoriniai interesai apima lytį, biopolitiką, afekto teorijas, kritines negalios studijas ir tamsiąją ekologiją.

Valentinas Klimašauskas yra kuratorius ir rašytojas. Klimašauskas kuruoja būsimą Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (kartu su João Laia, menininkai: Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė, 2024), taip pat kuravo šiuo metu Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančią Pakui Hardware personalinę parodą „Uždegimas“. 2021 m. kartu su João Laia kuravo 14-ąją Baltijos trienalę „Nesibaigiančios kovos“ ŠMC. Tarp kitų kuruotų projektų: „Pulsas“, Alexandros Pirici choreografinis renginys (9-ojo forto monumentas nacizmo aukoms atminti, Kaunas, 2020) ir „Saules Suns“, Daigos Grantinos personalinė paroda (Latvijos nacionalinis paviljonas Venecijos bienalėje, kartu su Inga Lāce, 2019). Šiemet pasirodys ir nauja Klimašausko knyga „Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes“ (Mousse Publishing).

Viktorija Šiaulytė yra meno kuratorė ir prodiuserė, viena iš „Videogramų“ festivalio įkūrėjų ir kuratorių, o nuo 2023 m. vadovauja meno, rezidencijų ir edukacijos centrui „Rupert“. Šiaulytės praktika skleidžiasi tarp šiuolaikinio meno, architektūros ir filmų sferų. Dažnai ilgai trunkančiuose ir kolaboratyviuose projektuose ji domisi ekologijos ir technologijų sankirtos, neoliberalaus valdymo temomis. 2013–2018 m. buvo projekto „Zooetika“ bendrakuratorė (kartu su menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais bei rašytoja Tracey Warr). Ankstesni Šiaulytės projektai, rengti bendradarbiaujant su įvairiais menininkais ir kūrėjais, buvo pristatyti „transmediale“ festivalyje, Pasaulio kultūrų namuose (Haus der Kulturen der Welt) Berlyne ir kitur. Kartu su Marta Dauliūte režisuotas ir prodiusuotas filmas „Geras gyvenimas“ 2022 m. pristatytas Gioteborgo ir „Hotdocs“ (Kanada) tarptautiniuose filmų festivaliuose.

Nacionalinėje dailės galerijoje tęsiasi kuratorių diskusijų serija „Einant ilgesniu keliu“, kurioje Lietuvoje ir užsienyje praktikuojantys vizualaus meno parodų kuratoriai susitinka pasikalbėti apie savo metodus ir stategijas, kylančius iššūkius bei platesnį šiuolaikinį parodų kontekstą.

Renginys vyks lietuvių k.
Dalyvavimas nemokamas, be registracijos.

Projektą organizuoja VšĮ „Kultfliuksas“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija
Kuratorė Goda Aksamitauskaitė
Dizainerė Ineta Armanavičiūtė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba