KKKC Parodų rūmuose – Erikos Povilonytės „Gylio anatomija“

Vasario 18 d., penktadienį, 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Erikos Povilonytės personalinė paroda „Gylio anatomija“. 

„Gylio anatomija“ – pirmoji menininkės Erikos Povilonytės personalinė paroda po studijų Prancūzijoje. Joje autorė eksponuoja užsienyje kurtus ir Lietuvoje niekada nerodytus darbus, tarsi atverdama vaizdinius sluoksnius, susiformavusius bėgant laikui, kintant geografinei padėčiai, vis kitaip suvokiant ir pajaučiant spalvą, erdvę, atstumą.

Parodą menininkė formuoja lyg atvertų slėpiningų žemės klodų pjūvį ar atkastą mauzoliejų, pilną išsimėčiusių fragmentų – keistų ar žavinčių, kviesdama žiūrovą skaityti vaizdais pasakojamą istoriją ir ja patikėti arba ne. Kiekvienas ekspozicijos darbas – tarytum archeologinis radinys, lyg trapi fosilija, išnešta į šviesą. Žemėlapiai, planai, žymės ir randai, artefaktai – štai kuo taps parodoje eksponuojami E. Povilonytės kūriniai. Piešiniuose žiūrovas ras galbūt nematytus, bet natūraliai pažįstamus pavidalus, primenančius kalną, ežerą, kapo vainiką ar pažirusius perlus – archajiškos ir kartu amžinosios formos pasakos menininkės kuriamą žemės mitą.

„Savo kūryba ieškau paprastumo ir magijos sąlyčio, plonytės ribos tarp to, kas laikina ir amžina. Mano darbai žemiški, visuomet persmelkti archeologinės tvarkos, tačiau savo spalvų virpėjimu tarsi norintys ištrūkti ir pakilti. Laikas kristalizuoja gyvybes į formas, į fosilijas, į reljefus, taip per esybes kurdamas nebūtį, per trapius kontūrus vaizduodamas tuštumas. Taip ir mano piešiniai, tapybos darbai ar skulptūros kuria tarpinę būseną tarp „gimti“ ir „nykti“, „išlikti“ ir „subyrėti“. Trapumas į mano darbus skverbiasi ne tik idėjos prasme, bet ir tapdamas jų pačių realybe. Daugelis kūrinių yra atlikti ant popieriaus: plono ir peršviečiamo lyg oda, pažeidžiamo lyg pavasarinis ledas. Atsargus primityvaus tapybinio gesto ir popieriaus pokalbis pažyra mažais taškeliais, vos priliečiamais klavišais. Atrodo, kad tai teisingiausias būdas bendrauti su šia subtilia materija jos neužgaunant“, – pasakoja menininkė.

Apie autorę

Erika Povilonytė (g. 1997 m. Panevėžyje) 2016 m. įstojo į Dižono aukštąją meno ir dizaino mokyklą (ENSA, Prancūzija), ją baigusi įgijo dailės bakalauro laipsnį. Pagal mainų programą pusę metų tobulinosi Breros dailės akademijoje Milane, Italijoje. 2021 m. Dižono aukštojoje meno ir dizaino mokykloje apgynusi meno projektą „La Recherche du Merveilleux“ (pranc. „Stebuklingumo paieškos“), įgijo magistro laipsnį.

Užsimezgus kūrybiniam bendradarbiavimui su Kanados poete Denise Desautels, 2018 m. E. Povilonytė  tapo Kvebeko moterų menininkių galerijos „Fatale Art“ (Kanada) nare. Menininkės darbai eksponuoti Lietuvoje, Kanadoje ir Prancūzijoje organizuotose parodose. 2021 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininke. MO muziejuje vykusioje grupinėje finalininkų parodoje E. Povilonytės tapybos darbas „Nudité II“ pelnė specialųjį komisijos apdovanojimą už subtilumą. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Prancūzijoje.

Vasario 19 d., šeštadienį, 12 val. Parodų rūmuose – susitikimas su parodos autore Erika Povilonyte. Menininkė pristatys savo kūrybos koncepciją ir pasidalins kūrėjos gyvenimo Prancūzijoje patirtimi.

Paroda veiks iki 2022 m. kovo 13 d.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti viešinami įvairiose medijos priemonėse.