Kazimiero Brazdžiūno ir Tomo Daukšos paroda „Pokštas“ Šiaulių dailės galerijoje

Lapkričio 8 d., penktadienį, 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje vyks šventinis šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS’29“ atidarymo renginys, kuriame bus pristatyta nuotaikinga Kazimiero Brazdžiūno ir Tomo Daukšos paroda „Pokštas“, vyks Dagnės Petkevičiūtės performansas „Perkusijos“, gros dj – Cyber. Paroda veiks iki gruodžio 14 d.

Išsakyto pokšto rezultatas – garsus kvatojimasis arba viską stelbianti tyla. Taip kaip pokštininkas, taip ir menininkas save geriausiai įsivertina per auditorijos reakciją. Suvokėjas taiklų ir šmaikštų juokelį gali sutikti palydėdamas garsiu hahahaha ir chachacha bl, o štai mene pokštai dažniausiai naudojami kaip būdas kalbėti apie sunkias ar net išoriškai neapčiuopiamas problemas atseit dėl to sunku tikėtis garsių šūksnių, geriausiu atveju galima viltis oficiozinių tikų, palingavimų ir tariamų diskusijų paskirais klausimais. Na, o trumputis šypt lūpų kampučiais yra lyg premija po žvilgsnio sąlyčio su kūriniu. Ištaigingos ponios, nuo kurių pompidūro negali atitraukti akių, siūbuodamos gintarinių dešrų karoliais braunasi link vyno staliuko. Diedai kažkur pakampėse siurbčiodami papigiam iš lidlo pirktą brendžiuką, aptarinėja vakarykščius rinkimų rezultatus, kartas nuo karto ištraukdami sieros gabalą iš ausies, kurį įsideda į kišenę, pirštų pagalvėlėmis susuka į kamuoliuką, šis apsivelia vakar karpytais kojų nagais, visokiais pūkais ir siūlais, sagom, centais (tipo tą kutosą sieros pasilieka ateičiai – mes gal į kokį nevykusį vargšą pokštininką). O išgertas taurių kiekis tiesiogiai koreliuoja su parodos gerumu ar pagyrų sodrumu. Todėl nenuostabu, kad yra įprasta nevykusį pokštą ar meną palydėti nevalingu trūkčiojimu ar prakaito šluostymusi nuo kaktos, giliu atsidusimu ir lyg nusipurtant nuo savęs – nu jo… va čia tai (pokštas) menas. Bl… N, P ir K turbūt įvyksta tik grįžus namo.

Su pokštais ir menu taip pat būna ir taip, kad šie moraliai pasensta, nes jie ne tik kad neatspindi laikmečio pulso, bet yra visiems seniai girdėti, žinomi, suprantami ir matyti. Įsijunkite youtube ir parašykite „How to pull a rabbit out of a hat“ ir išvysite kaip atskleidžiama visa ,,pokšto magija“, o dabar parašykite ,,How to paint a rabbit“ ir regėsite kaip atsiranda triušis, kurio iš tikro nėra, tai tik jo atvaizdas. Mene triušio nėra. Jis yra tik nuoroda į pokštą, nes menininkas tai išdykėlis, kuris jums dumia akis, juokauja, tikrina ir intriguoja, bet dažnu atveju to punch-line‘o kaip ir trūksta. Geras pokštas gali atnešti momentinį palengvėjimą, o štai gero meno kartais nėra ir kur padėti.

Gal žinot pokštų apie meną? Štai aš žinau vieną!

Kodėl menininko dirbtuvėje nuolat trūksta vietos?
Nes kiekviena nauja idėja užima vis daugiau vietos nei ankstesnė.

Hahahaha bl… Šitas geras.

Nors menas ir pokštai iškreipia realybę, vis tiek išlieka jos atspindžiu. Juk Tomo Daukšos bendradarbiavimas su bebrais netiesioginis, tačiau kartu jie sukūrė disko šviesas, kaleidoskopinį pasaulį, kuriame gyvūnai ir žmonės dirba išvien. Kazimieras Brazdžiūnas, pavyzdžiui, tapo pusnuoges mergas ir taip tikisi pripažinimo iš diedų.

O šiaip ką aš noriu pasakyti – pokštininkų subkultūra įsismelkusi giliai visuomenėje, tarkim: influenceriai, politikai, ekonomistai, praeiviai, iki parduotuvės kasininkė ar tėvas tušinantis raugintus kopūstus su karka. Į visus juos mes nebežiūrim rimtai, nors užantyje jie slepia ne tik triušį, bet tam tikrą mintį, kad darosi net nebejuokinga, o gal ir kiek graudu tad šypsomės tik iš reikalo. Nieko nuoširdaus, nieko asmeniško tik pokštai ir menas.

K.B

Tomas Daukša (g. 1988) – jaunosios kartos menininkas, 2019 m. įgijęs menų daktaro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2009 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir svetur, surengė personalinių parodų. Kūryba pristatyta tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse ir pagrindinėse Lietuvos šiuolaikinio meno institucijose.

Kazimieras Brazdžiūnas (g. 1991) – jaunosios kartos tapytojas. 2018 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2016 m. dalyvauja grupinėse parodose, surengė personalinių parodų. Kūryba pristatyta tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse, kituose šiuolaikinio meno projektuose. 2021 m. konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ specialaus prizo laimėtojas. 2018 m. įkūrė jaunosios tapybos platformą „Kontr-argumentas“, kuruoja šiuolaikines tapybos parodas.

Finansuoja: Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba

Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Partneriai ir rėmėjai: dizaino namai „Wapsva“, „Soya Asia“, PC „Saules miestas“, UAB „Laurema“, AB „Šiauliu bankas“, salonas „SOVLI“, „The rooster gallery“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, KĮ „Polifonija“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, MB „Aromama“, AB „Vilniaus pergalė“, „L‘occitane“, Art Academy Latvia, Vilniaus dailės akademija, Šiaulių technologijų ir mokymų centras, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras