LATGA tyrimas: dauguma vizualiųjų menų autorių už parodas negauna jokio atlygio
Judančių vaizdų festivalis „Videogramos“: apie judėjimą tarp vietų, žmonių ir pasaulių
Laiškų kelionės. Iš voko – į parodinę erdvę. Pokalbis su menininke A. Maknyte apie šiandien egzotiškai atrodančią komunikacijos formą – laišką, požiūrį į privatumą bei radybas blusturgiuose
Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“ – sugrįžimas į Vilniaus mikrorajonų atmintį
Galerija „Meno parkas" pristato Simonos Žemaitytės kūrinį mugėje „Loop Fair“ Barselonoje
Lietuviškos premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – Gerdos Paliušytės ir Andriaus Arutiuniano kinematografiniai horizontai
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Mykolas Valantinas: „Viskam reikia pinigų, tad išmokau spausdinti banknotus“
Eglės Norkutės paroda „Ruins, Remains, Relics and Still lifes“ „The Rooster Gallery“
Spalio 15 d. 18 val. „The Rooster Gallery“ (Vilniaus g. 24 (įėjimas vidiniame Radvilų rūmų kieme) atidaroma tapytojos Eglės Norkutės personalinė paroda „Ruins, Remains, Relics and Still lifes“. Jaunosios menininkės parodos rengimas – specialus The Rooster Gallery apdovanojimas suteiktas konkurse „Jaunojo tapytojo prizas 2019”. Tai paskutinė The Rooster Gallery paroda Radvilų rūmuose bendradarbiaujant su Lietuvos dailės muziejumi.
Kūryboje Eglė Norkutė tyrinėja meno istorijos, mitologijos, atminties vietų ir šiuolaikinių medijų kontekstus per tapybą. Ją domina meno kūrinio estetikos, dekoratyvumo problematika, kūrinio kaip prekės ir puošmenos funkcija. Kūryboje menininkė apmąsto atvaizdų ir daiktų hierarchiją, tyrinėja plagijavimo ir apropriacijos skirtumus bei etiką, kolekcionavimo reiškinį. Jos kuriamose tapybinių objektų instaliacijose, interpretuojančiose parduotuvių vitrinų ir/ar muziejų ekspozicijų schemas, referuojama į meno vartojimo įpročius. Tai – atvaizdai, svyruojantys tarp daiktų ir jų imitacijų, meno kūrinių ir jų kopijų.
Ši tapytojos paroda – tarsi dialogas tarp asmeninių ir globalių problemų. Pastaruoju metu Eglės Norkutės kūryboje dominuoja izoliaciją, sąlyčio su realybe stoką, artėjančią katastrofą išreiškiantys motyvai, kartais – ir tiesioginės pandemijos ikonografijos citatos. Tarsi yrantys, deformuoti paveikslai – menininkės reakcija į siurrealią ir įprastai logikai nepaklūstančią situaciją pasaulyje. Tačiau parodos pavadinime „Ruins, Remains, Relics and Still lifes” (liet. „Griuvėsiai, palaikai, relikvijos ir ramūs gyvenimai”) telpa ne tik užtikrintumo trūkumas, grėsmės nuojauta, bet ir problematiškas asmeninis santykis su tapyba. Jos kūriniams būdinga komplikuota, išardytą dėlionę ar be instrukcijos surinktus daiktus primenanti struktūra, chaotiškas vaizdų sluoksniavimas. Išgyvendama sumišimo jausmą šiuolaikybėje, abejonę dėl meno kūrinio svarbos, ji maišo pasirinktus motyvus, temas ir įvaizdžius, kurdama netikėtus, tragikomiškus susidūrimus ir reikšmių sąsajas.
Eglė Norkutė (g. 1993) – jaunosios kartos tapytoja. 2019 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2016 m. dalyvauja vietos ir tarptautinėse parodose, tarptautinių meno rezidencijų programose. Nuo 2019 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė personalinių parodų. Pelnė apdovanojimų ir premijų meno konkursuose.