Kauno fotografijos galerijos leidiniai pristatyti Europos fotografijos knygų mugėse ir festivaliuose
61-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus Eglė Budvytytė
Pristatyti architektūros objektai, kitąmet tapsiantys Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje dalimi
Architektas Rolandas Palekas: pastatų fasadai – tik ledkalnio viršūnėlės, paslaptys slypi viduje
Artnews.lt pradeda tinklalaidžių seriją „Knietulys”
„JCDecaux premija 2024“ atiteko Onai Barborai Šlapšinskaitei, publikos simpatija – Elenai Laurinavičiūtei
Panevėžio pramonės įmonių stogai trims vakarams tapo scenomis po atviru dangumi
Fotografijos muziejuje eksponuojama fotografijos avangardisto Sauliaus Paukščio kūrybos retrospektyva
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą apie Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje
Kodėl rusų kultūra atkakliai bando sugrįžti į mūsų akiratį?
Įvyko ketvirtoji meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija
Snieguotų Kalėdų ilgesiui įvardinti – terminas žodyne ir meno paroda
Eglės Norkutės paroda „Ruins, Remains, Relics and Still lifes“ „The Rooster Gallery“
Spalio 15 d. 18 val. „The Rooster Gallery“ (Vilniaus g. 24 (įėjimas vidiniame Radvilų rūmų kieme) atidaroma tapytojos Eglės Norkutės personalinė paroda „Ruins, Remains, Relics and Still lifes“. Jaunosios menininkės parodos rengimas – specialus The Rooster Gallery apdovanojimas suteiktas konkurse „Jaunojo tapytojo prizas 2019”. Tai paskutinė The Rooster Gallery paroda Radvilų rūmuose bendradarbiaujant su Lietuvos dailės muziejumi.
Kūryboje Eglė Norkutė tyrinėja meno istorijos, mitologijos, atminties vietų ir šiuolaikinių medijų kontekstus per tapybą. Ją domina meno kūrinio estetikos, dekoratyvumo problematika, kūrinio kaip prekės ir puošmenos funkcija. Kūryboje menininkė apmąsto atvaizdų ir daiktų hierarchiją, tyrinėja plagijavimo ir apropriacijos skirtumus bei etiką, kolekcionavimo reiškinį. Jos kuriamose tapybinių objektų instaliacijose, interpretuojančiose parduotuvių vitrinų ir/ar muziejų ekspozicijų schemas, referuojama į meno vartojimo įpročius. Tai – atvaizdai, svyruojantys tarp daiktų ir jų imitacijų, meno kūrinių ir jų kopijų.
Ši tapytojos paroda – tarsi dialogas tarp asmeninių ir globalių problemų. Pastaruoju metu Eglės Norkutės kūryboje dominuoja izoliaciją, sąlyčio su realybe stoką, artėjančią katastrofą išreiškiantys motyvai, kartais – ir tiesioginės pandemijos ikonografijos citatos. Tarsi yrantys, deformuoti paveikslai – menininkės reakcija į siurrealią ir įprastai logikai nepaklūstančią situaciją pasaulyje. Tačiau parodos pavadinime „Ruins, Remains, Relics and Still lifes” (liet. „Griuvėsiai, palaikai, relikvijos ir ramūs gyvenimai”) telpa ne tik užtikrintumo trūkumas, grėsmės nuojauta, bet ir problematiškas asmeninis santykis su tapyba. Jos kūriniams būdinga komplikuota, išardytą dėlionę ar be instrukcijos surinktus daiktus primenanti struktūra, chaotiškas vaizdų sluoksniavimas. Išgyvendama sumišimo jausmą šiuolaikybėje, abejonę dėl meno kūrinio svarbos, ji maišo pasirinktus motyvus, temas ir įvaizdžius, kurdama netikėtus, tragikomiškus susidūrimus ir reikšmių sąsajas.
Eglė Norkutė (g. 1993) – jaunosios kartos tapytoja. 2019 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2016 m. dalyvauja vietos ir tarptautinėse parodose, tarptautinių meno rezidencijų programose. Nuo 2019 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė personalinių parodų. Pelnė apdovanojimų ir premijų meno konkursuose.