• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
2024 07 11 Šalia „Kūrybingumo mokyklos“ mokytojų menininkų iš Lietuvos stoja ir užsienio interdisciplininio meno kūrėjai 2024 07 10 Vilniaus miesto pasakojimą papildys nauja vieša erdvė, kviesianti burtis aplink ugnį ir maistą. Urtės Karalaitės pokalbis su Kamile Krasauskaite, Petru Išora ir Ona Lozuraityte. 2024 07 08 Kultūros komplekse SODAS 2123 prasidedakūrybinės dirbtuvės – SAULĖS LABORATORIJA 2024 07 02 Menininkų kūryba jūsų namuose – LTMKS kviečia įsigyti riboto tiražo kūrinių reprodukcijų  2024 06 28 Šeimos santykiai Lietuvos menininkių darbuose: trijų kūrėjų žvilgsniai 2024 06 28 Londone ir Edinburge vykstančioje renginių serijoje – dėmesys Baltijos regiono queer istorijai 2024 06 26 Prasideda vasaros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia“: programoje – iš užmaršties sugrąžinti filmai 2024 06 25 VDA dėstytojų ir tekstilės studentų kūriniai bus pristatomi tarptautinėje tekstilės bienalėje FITE Prancūzijoje 2024 06 25 VDU Menų fakulteto dėstytojai – apie dirbtinio intelekto pavojus ir tarpdiscipliniškumo svarbą 2024 06 21 Naujas katalogas kviečia pažvelgti į Marijos Teresės Rožanskaitės kūrybą ir gyvenimą lyg pro rentgeno spinduliuotę 2024 06 21 Konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2024“ paraiškas vertins ekspertai iš užsienio 2024 06 21 MO muziejaus ir Britų tarybos projektas tautinių mažumų mokyklos moksleivius padrąsino kalbėti lietuviškai          
.

Diletos Deikės paroda „Pauzė tarp krūptelėjimų“ galerijoje „Artifex“

Liepos 2 d. 18 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma Diletos Deikės paroda „Pauzė tarp krūptelėjimų“.

Diletos Deikės projektas „Pauzė tarp krūptelėjimų“ – moters kūrybiškumo ir jos vietos socialinėje bei meno hierarchijoje tyrimas. Nors eksponuojamas „Artifex“ galerijoje, jis netelpa į parodos formatą ir laiką – nes svarbi jo dalis vyko Vilniaus miesto krizių centre. Tai veikiau ilgos trukmės (nesibaigiantis) performansas, kuriame menininkė bando individualias ir kolektyvines išlikimo taktikas.

Individualus būdas išgyventi traumą (savo ar kitos moters) yra pasirinkti „moterišką“ siuvinėjimo techniką ir privesti ją iki absurdo. Tiksliau, paversti ją kasdiene šiuolaikybės meditacija:

„Pradėjau moters kasdienybės dienoraštį, kai dienos siuvinys skiriamas tuo metu aktualaus žiniasklaidos pranešimo apmąstymui. Temos skaudžios – priekabiavimas, smurtas, lyčių stereotipai moteriai priskiriant menkesnius ar net žeminančius vaidmenis. Ir jos vis nesibaigia, diena iš dienos matai, kaip žiniasklaida visa jėga stumia tą seną surūdijusį vyro ir moters šabloninio vaizdavimo viešoje erdvėje traukinį. Nesitikėjau, kad man pasidarys taip tamsu. Beviltiškumo jausmas apėmė ne tik mintis, bet ir kūną, pajutau, kad nebegaliu iš vis nieko padaryti. Nes kokia prasmė, jei nejudame į priekį? Nutraukiau straipsnių analizę ir kolekcionavimą tam, kad apskritai galėčiau tęsti kasdienę meninę praktiką. Keletą metų siuvinys man tapo tarsi antra oda“.

Įkvėpimo menininkė sėmėsi žvalgydamasi į Niujorko Metropoliteno muziejų, kur tūkstantmetę žmonijos kūrybos istoriją atspindėjo vyrų menininkų kūriniai, o moterys tebuvo kūrėjų vaizdavimo objektas. Ir tik XVIII a. – XIX a. pasirodo „Moterų išsilavinimo pavyzdžiai“ – siuviniai su artimos aplinkos vaizdais. Jie įtraukti kaip išnykusios architektūros dokumentacija. Pasak menininkės, „moterų siuviniai tapo vyrų projektuotos architektūros archyvu“. Todėl sąmoningai rinkdamasi rankdarbius Dileta kvestionuoja visuomenės ir meno hierarchiją.

20 mėnesių ji siuvinėjo peizažą – nei konkretų, nei abstraktų – kaip regimybę. Kaip iliuzinė yra ir lyčių lygybė. Siuvinėjimas Diletai yra kaip „pasipriešinimo forma, tiksinti bomba“. Neatsitiktinai „šventą“ idealaus peizažo paveikslėlį primenantis siuvinys yra su metalo apkaustais. Tik tie apkaustai aštrūs ir visai ne sidabriniai.

Antroji, kolektyvinė projekto dalis vyko Vilniaus miesto krizių centre. Į socialiniame tinkle paskelbtą menininkės skelbimą atsiliepė smurtą patyrusios moterys, sutikusios paaukoti drabužį ir pasidalyti savo istorija. Menininkė iš skaudžią patirtį išgyvenusių moterų drabužių nėrė „skausmo kūnelius“, kuriuos susiuvo į kilimą. Krizių centre gyvenančios moterys kartu su vaikais įsijungė į bendrą darbo procesą. Nepaisant pagalbos ir palaikymo, tik nedaugelis moterų išdrįso papasakoti savo istoriją. Diletos kūrinys yra tarsi pauzė tarp „dar negaliu“, ir „jau nebenoriu“, suteikianti bendros pajautos galimybę.

Parodos kuratorė – Laima Kreivytė.

Parodos laikas: liepos 2-13 d.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba