Dariaus Rakausko paroda „Zaratustra Dioniso mokinys“ VDA galerijoje „Akademija“

Rugsėjo 17 d., antradienį,  18 val. VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) įvyks Dariaus Rakausko paroda „Zaratustra Dioniso mokinys“.

Paroda Zaratustra Dioniso mokinys sudaryta iš dviejų, vieną kitą papildančių ekspozicijų.

I aukštas

. . .   štai taip Zaratustra kalbėjo

Ši ekspozicija – tai mano spekuliatyvus prisilietimas prie Didžiojo XIX a. Vokiečių filosofo Frydricho Nyčės sukurto Zaratustros mito.

Zaratustra, nušvitėlis,  nuo aukšto kalno nusileidęs ir turgaus aikštėje paskelbęs Antžmogį, bei Paskutinįjį žmogų. Tai kvietimas suvokti, pasirįžti  ir veikti. Jo žodis sužadina, kaip muzika, kviečianti šokiui. Gyvenimui. Ne scholastikai, spekuliacijoms, sudėtingoms schemoms… kaip sakė vienas iš V. Hugo romano „Paryžiaus katedra” herojų, pramuštgalvis Žeanas: „Velniop Aristotelį! Nenoriu, kad jo metafizika sugriautų mano tikėjimą.“

Tai gal tikrai taip? Proto šviesa vis tiek per maža aprėpti milijardus šviesmečių sklindančias gyvybės metamorfozes? Ji visada velkasi iš paskos. Paskui gyvenimą, klasifikuodama, kabindama etiketes ir dūsaudama.  „Mūsų protas, palyginus su pasauliu yra siaubingai primityvus, bet vis dėlto, tai brangiausia, ką mes turime”, teigė A. Enšteinas. Draugai! Gal išjunkime proto šviesą! Žvelkime į bedugnę, bo Dievas mirė. O demonai? Mūsų   gyvuliškai žvėriški instinktai? Neprotingi, bet gudrūs ir budrūs. Todėl, kaip skelbia džiunglių įstatymas: „Kiekvienas už save!“  Na dar: „Žmogus žmogui vilkas“.

…piešdamas iš nuotraukų, perkuriu Frydricho Nyčės, kaip antžmogio, kaip Zaratustros įsikūnijomo portretą. Įkyriai zulindamas noriu, kad ranka parodytų protui, kaip yra iš tikrųjų.

Kas Jis man, tas beprotybės palytėtas nušvitėlis? Atradęs ar praradęs save?  „Tu nesi tu, o Aš esu Aš“, kartą  pasakė Dievas  Šv. Katerinai. Bet jeigu nūnai Dievas mirė, negi mūsų ego, tas mažas burbuliukas ir yra ta Visatas sverianti jėga?

Aš esu filosofo Dioniso mokinys 2021 Spalvotas pieštukas A1

II aukštas

„Aš esu filosofo Dioniso¹ mokinys“

“Dionisas (gr. Διώνυσος, Dionysos) graikų mitologijoje – vyndarystės, ekstazės dievas. Jis siejamas su laisvumu, (orgijomis) vyno sukeliamia teigiamia socialine įtaka. Dionisas – kuriamųjų gamtos jėgų dievas. Jis garbinamas naktį.”  / Vikipedia

Senovės graikai žinojo dvi energijas: ZOI, begalinę beasmenę, visą pranokstančią ir BIOS – energiją asmenišką, įforminančią turinčią pradžią ir pabaigą. Iš čia biologija, biografija.  Dionisas gi atstovauja ZOI.

Taigi ši paroda yra pasvarstymas apie šių dviejų dydžių susitikimą žmoguje. Sąmonė, pasamonė, kūnas ir protas. Jaunutė ir vaikiškai naivi mūsų civilizacija, mokslas su kultūra prieš milijardus metų turinčius visa kuriančius ir griaunančius patamsio gaivalus. Tai mažas laivelis plaukiantis bekrasčiu vandenynu. Ką šie pradai turi tarpusavy bendro, ar gali jie vienas kitą suprasti? Ludvig’as Wittgenstein’as teigė jog „Jeigu liūtas pradėtų kalbėti žmogaus balsu, mes jo nesuprastume“.

Šiai gana abstrakčiai situacijai įforminti pasirinkau žymaus XIX a. vokiečių “gyvenimo filosofo” Fridrycho Nyčės atvejį, kuris be viso kito pareiškė esąs ir  “filosofo Dioniso mokinys”. Bet simpatijos Dionisui, tai pavojingos simpatijos. Blaivus racionalumas neišgelbėjo Fridricho nuo per didelio priartėjimo prie ribas (terminus) trinančio dievo. Ir jis (jo protas) buvo suplėšytas į gabalus, kaip ir Tebų karalius Penfėjas (Euripido tragedija „Bakchantės“). Beje ir pats Dionisas, Heros (namų židinio, šeimos globėjos) užsiundytų titanų buvo sukapotas ir suvalgytas. Nukankintas. Kankinys, Martyr /angl./ iš gr. Martyrs – liudininkas. Išprotėti, reiškiasi liudyti Dionisą, tapti Dioniso liudininku. O tai didžiausia dievo dovana savo pasekėjams. Galimybė transliuoti amžiną pasaulinės gyvybės energiją ZOI uraganu nušluojančią pvz. inteligentiško žmogaus BIOgrafiją.

Pašventinęs F. Nyčės filosofiją Dionisas įžengė į modernizmą, o per C. G. Jungo analitinę sapnų psichologiją ir į post modernizmą, kur amžino darbininko, Sizifo mitą ir darbo ekonomiką, keičia Dioniso mitas – malonumų ir perversijos ekonomika.

Parodos ekspoziciją sudaro  dviejų tipų darbai: „Tamsūs“ ir „Šviesūs“.

Tamsūs – piešiniai, tapyba. / Atspindintys  šviesą / aliuzija į refleksiją /.

Šviesūs– Video projektorius, reklaminės juostos,  liuminescensiniai objektai.  /Skleidžiantys  šviesą /aliuzija į skilndančią energiją/.

Teksto autorius: Darius Rakauskas

Paroda veiks 2024 09 17 – 10 04