Aušros Kleizaitės paroda „Eglės klumpės“ Trakų Vokės dvaro sodyboje

Sausio 14 d., sekmadienį, 13 val. Trakų Vokės sodyboje (Žalioji a. 2A, Vilnius) įvyks Aušros Kleizaitės parodos „Eglės klumpės“ atidarymas.

Šioje parodoje autorė pristato objektus „Eglės klumpės“ kaip vientisą instaliaciją.

„Eglės klumpės“ – meno erdvės objektai, kuriuos tik kasdienybė drįstų vadinti apavu. Daugybė porų. Sakytum, tos pačios rūšies atstovai, tačiau kiekvienas unikalus. Kaip žmonės. Individai, keliaujantys laike. Kartu, bet skyriumi.

„Šioje parodoje rodau savo autorine technika sukurtus objektus , kuriais noriu žvelgti giliau, į fundamentalius dalykus“, – aiškina autorė. „Į tai, kas sieja viską ir visus, kas egzistuoja už formos ribų. Be to, noriu kalbėti apie ėjimą. Ėjimą kartu. Apie gyvenimą ir patirtis. Apie klumpes, kurias kiekvienas turime sunešioti.“

Šiuolaikinio meno atstovė Aušra Kleizaitė – tekstilininkė, grafikė ir skulptorė. Baigė taikomosios grafikos studijas, vėliau studijavo tekstilę, 2000 m. tapo menų magistre.

Išraiškinguose grafikos darbuose tyrinėja Vakarų ir Rytų estetikos ir kultūros sankirtas. Jos piešiniai dažnai virsta trimačiais objektais ir instaliacijomis, juose persipina skirtingi žanrai, tad pastaraisiais metais rengtose ekspozicijose autorės objektai kalba kaip visuma.

Nuo 2002-ųjų A. Kleizaitė kasmet keliauja po Indiją. Ten kuria, domisi tradicijomis ir kultūra. Kelionės leido jai permąstyti žmogiškąją patirtį, kultūrų ir žmonių sąveiką. Jos darbuose aiškiai juntamas dėmesys vidinei žmogaus būsenai, noras gilintis į įvairius dvasinio gyvenimo aspektus.

Jos kūryboje patirtis pinasi su tradicijomis, kultūromis, gamta ir kasdienybe.

Meno gimimo procese A. Kleizaitei svarbūs keturi pagrindiniai principai: šviesa, būsena, estetika ir istorija. Ji naudoja paprastas raiškos priemones (popierių, anglį, pastelę), tačiau visuomet linkusi eksperimentuoti. Jos meninė praktika – nesibaigiančios paieškos, kaip piešiniu perteikti neaprėpiamą idėjų, būvių ir būsenų amplitudę: karas ir taika, gyvenimas ir mirtis, meilė ir neapykanta, nesėkmė ir tikėjimas.

Nuo 1998 m. ji aktyviai dalyvauja meno parodose Lietuvoje ir užsienyje, vyko į tarptautines menininkų rezidencijas Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Ukrainoje, Sakartvele ir Indijoje, surengė keliolika personalinių parodų.

2003–2004 m. buvo UNESCO-Aschberg programos stipendininkė. Jos objektas „The Art of Being a Girl“ („Menas būti mergina“) apdovanotas parodoje „Geriausias 2003-ųjų metų kūrinys“. Nemažai jos darbų yra privačiose kolekcijose.