Anton Karyuk paroda ir archyvo pristatymas „Neseniai neseniai“ galerijoje „išgirsti“

Balandžio 11 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. queer galerija ir archyvas „išgirsti“ (Darbininkų g. 8-1, Vilnius) atveria tarpdisciplininio menininko Anton Karyuk parodą, pristatančią Neringos Dangvydės asmeninį archyvą. 

„Ką aš čia matau? – sušuko jis. – Taigi mano sodininkė su virėja bučiuojasi! Jūs pažeidėte šitos šalies įstatymus, nes čia uždrausta mylėti.“ (Neringa Dangvydė „Gintarinė širdis“)

Rašytojos, poetės, literatūros kritikės, redaktorės, vertėjos, pasakų knygos „Gintarinė širdis“, tapusios kovos už LGBTQ+ bendruomenės žodžio laisvę simboliu, autorės Neringos Dangvydės asmeninių daiktų „išgirsti“ queer archyvas gavo 2022-ųjų pradžioje. Jie buvo pasmerkti išmesti ar pasklisti po atsitiktines rankas, bet, palankių aplinkybių dėka, beveik porą metų dulkėjo mažai judintame Neringos kambaryje Užupyje, kol galiausiai buvo rūpestingai pastebėti ir pasiūlyti „išgirsti“. Dalies daiktų kambaryje, žinoma, nebebuvo, dar dalies perduoti negalėjo, tačiau queer archyvas gavo LGBTQ+ bendruomenei neįkainojamą rinkinį. Šis asmeninis archyvas tik pradedamas tvarkyti, procesas užtruks. Visgi „išgirsti“ norisi bent šiek tiek kartu su menininku Anton Karyuk ir jumis praverti dėžutes, prisimenant Neringą ir jos teisingumo siekį, paminint „Gintarinės širdies“ dešimtmetį, Lietuvoje tebegaliojant LGBTQ+ bendruomenę žeminantiems įstatymams.

Didžiąją dalį Neringos archyvo sudaro atvirukai. Dalis jų – adresuoti Neringai, dalis – niekam neadresuoti, jos pačios rinkti ir nespėti išsiųsti. Jie tampa ir centriniu parodos elementu. Pridengti veidrodžiais, simboliškai kuria ryšį su lankytoju, įtraukia į kitus pasaulius, sumaišo laiko nuovoką, atspindi pasikartojimą ir būtinybę kartoti. Asmeninių papuošalų voratinkliai primena, kad veriant ir medituojant prisiminimus, kartotę galima ir nutraukti. Užkeikimai neamžini, kerai išsisklaido. Kai nebežvelgi atgal, o pažvelgi į vidų.

Neseniai neseniai, visai ne tolimoje šalyje, kur cenzūravo knygas, apie kitokius pasaulius galėjai tik pasvajoti. Ten laimi gėris, sunkumai visada įveikiami, naivumas ir tikėjimas yra dorybė. Pasauliai, kuriuose atvirai ir nuoširdžiai rūpi vaikas. Kurį nori auginti taip, lyg pasaka galėtų būti galima, tikra. Pasakose dažniausiai išgelbsti meilė. Kol dar neuždrausta mylėti, Neringos pasaka, dar gali baigtis gerai, o žinojimas, kad cenzūra yra, likti tik seniai seniai.

„Gyvendama heteronormatyvioje visuomenėje, tapau šizoidinio tipo asmenybe, nes per ilgai slapsčiausi. Dabar laikas apsikeisti galios pozicijomis. Pripažinti viešai savo orientaciją. O aš orientuota į meną, gerbiami kolegos, ir tuo didžiuojuosi, ne­pai­sant to, kad esu lesbietė, kovojanti už savo teisę mylėti taip stipriai ir šviesiai, kaip jūs.“ – 2012 metais Neringa meta burtažodį „Literatūroje ir mene“.

Menininkas – Anton Karyuk, kuratoriai – Augustas Čičelis ir Viktorija Kolbešnikova. Eiles skaito: Modesta Ambrazaitytė, Jūratė Juškaitė, Birutė Sabatauskaitė, Lina Žigelytė.

Parodos atidarymas – balandžio 11 d. 16.00–20.00 val. (ateikite sau patogiu laiku). Paroda veikia balandžio 12–14 d. 16.00–19.00 val. Adresas: „išgirsti“, Darbininkų g. 8–1 (atvira laiptinė, trys laipteliai į viršų), Vilnius. Daugiau informacijos čia.

Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.