Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“ VDA parodų salėse „Titanikas“

A. Gudaitis „Suomiška pirtis“. MO muziejaus kolekcija

Rugsėjo 2 dieną VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaroma vieno didžiausių Lietuvos dailės klasikų Antano Gudaičio (1904 – 1989) paroda „Kompozicijos“, skirta menininko 120–osioms gimimo metinėms. Tai – viena iš vos keletos ir didžiausia per pastaruosius dešimtmečius A. Gudaičio kūrybos paroda, sutapsianti su šiemet įsteigto „Antano Gudaičio kūrybos fondo“ veiklos startu.

„Kompozicijose“ plačiai apžvelgiami gyvybingiausi A. Gudaičio kūrybos dešimtmečiai, per piešinius, tapybinius etiudus bei tapybos kūrinius atskleidžiant Lietuvos tapybos grando kūrybinio mąstymo ir ieškojimų kelią. Menininko darbus parodoje papildo išskirtinė archyvinė medžiaga, užfiksuota fotografo Algimanto Kunčiaus.

Daugiasluoksnė klasiko kūryba

A.Gudaičio kūryba paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailėje ir suformavo ištisą tapybos mokyklą. Vienas iš modernizmo pradininkų, Vilniaus dailės akademijos profesorius, tarpukariu studijavęs Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje, privačiose Juliano, A. Loto akademijose Paryžiuje, tapo vienu ekspresyvios koloristinės tapybos bei lietuviško meno atsinaujinimo pradininkų Lietuvoje.

Menotyrininkės Algės Gudaitytės kuruojamoje parodoje pristatomas paties A. Gudaičio labiausiai vertintas kūrybos laikotarpis, kuris tęsėsi nuo 1959 m. iki jo mirties. Nuo menininko kaip pasaulio stebėtojo pozicijos iki dalyvavimo savo paties paveiksluose, biblijinių siužetų, paslėptos kritikos, talpių metaforų, dramatizmo – lankytojai kviečiami patirti per tris dešimtmečius vykusią Lietuvos tapybos klasiko kūrybinę kaitą, betarpiškai pažinti precizišką tapybos procesą.

„Paveikslų kompozicijos asociatyvios, metaforiškos, kupinos alegorijų, jų jokių būdu negalima tiesmukai suvokti, racionaliai iššifruoti. Figūratyvinė A. Gudaičio kūryba visą laiką buvo laisvos plastikos pobūdžio – tokia, kurią kiekvienas gali interpretuoti pagal savo asmenines patirtis ir išsilavinimą“, – teigia parodos kuratorė A. Gudaitytė.

A. Gudaitis. A Kunčiaus fotografija

Vakarietiškos pasaulėžiūros nepalaužė ir okupacija

1904–aisiais gimusiam A. Gudaičiui teko patirti visą mūsų šaliai tekusią istorinių kataklizmų ir išbandymų naštą. Menininkas pergyveno du pasaulinius karus, trumpą nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį, vokiečių ir sovietų okupacijas, priespaudą, o mirė 1989 m., taip ir nesulaukęs valstybingumo atkūrimo.

Pasak parodos kuratorės A. Gudaitytės, nuo 1929 m. trejus metus trukęs menininko gyvenimo etapas Paryžiuje stipriai paveikė jo tolimesnį tapybos stilių, suformavo meninę pasaulėžiūrą. Pasaulio meno sostinėje sukauptą patirtį ir praplėstą akiratį A. Gudaitis parsivežė į Lietuvą, kur 1932 m. su bendraminčiais subūrė menininkų grupę „Ars“, siekusią įnešti permainų į Lietuvos dailės gyvenimą.

Nors modernistinę A. Gudaičio kryptį sustabdė prasidėjusi sovietų okupacija, po Stalino mirties sąlyginai padidėjusi kūrybinė laisvė leido grįžti prie ekspresyvios tapybos. A. Gudaitytė pastebi, kad sovietmečiu tapytojas tęsė tarpukariu išplėtotą stilių, daug dėmesio skyrė skambiems spalvų deriniams, tačiau šiame kūrybiniame etape atsirado daugiau grotesko bei ironijos.

„Visgi svarbu pažymėti, kad A. Gudaitis spalvos, kolorito niekuomet nelaikė vienintele ir lemiama tapybos išraiškos priemone ar jos vertingumo prielaida. Pats yra sakęs, kad tapyboje, kaip ir kiekviename mene, svarbiausia – kaip, kokia forma suvokiama realybė, kaip atskiri elementai – linija, spalva, ritmas, paveikslo struktūra – yra sujungti, kas jais užkoduota“, – teigia parodos kuratorė.

A. Gudaitis. „Akrobatas“. Nacionalinio dailės muziejaus kolekcija

Kruopštus kūrybinis procesas – ir dokumentiniuose kadruose

Anot A. Gudaitytės, menininko kūryba pasižymi nuolatine kaita ir ieškojimais, joje ryškėja net keletas skirtingų laikotarpių. Laisvą minties polėkį ir spontaniškumą jis derino su kruopščiu paruošiamuoju darbu, apgalvota kompozicija.

„A. Gudaitis daug improvizuodavo ieškodamas geriausio sprendimo, kiekvieną svarbesnę kompoziciją lydėjo piešiniai, eskizai, etiudai, kurie parodoje atsiduria greta baigtų kūrinių ar kelių jų variantų. Pats procesas, tapybinės temos apmąstymas jam buvo labai svarbus“, – pasakoja menotyrininkė.

Parodoje taip pat pristatoma Algimanto Kunčiaus fotografija bei archyvinė 16 milimetrų juostų medžiaga, kurioje įamžintas ne tik pats A. Gudaitis, bet ir jį supusi aplinka – namai, dirbtuvė, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus menininkų dirbtuvės, artimieji bei draugai.

Fotografas A. Kunčius buvo ištikimas ir jo gyvenimo bei kūrybos metraštininkas, kurio sukaupta medžiaga dabar padeda atskleisti ir pažinti ne tik Gudaičio asmenybę, kūrybą, aplinką, bet ir jo gyvenamo laiko kultūrinę terpę.

Paroda „Kompozicijos“ VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaroma rugsėjo 2 dieną 18 val. ir veiks iki rugsėjo 28 d.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.