Roberto Narkaus solo paroda „Geras jausmas“ KKKC Parodų rūmuose

Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Roberto Narkaus personalinė paroda „Geras jausmas“. Parodos kuratorė – Neringa Bumblienė. Atidarymo metu vyks eksperimentinio repo grupės „IYE“ pasirodymas. Paroda bus eksponuojama iki spalio 15 d.

Personalinė paroda „Geras jausmas“ – pirmasis tokios apimties ir masto R. Narkaus kūrybos pristatymas Vakarų Lietuvoje. Parodoje plėtojamos 2022 m. Lietuvos nacionaliniame paviljone 59-ojoje Venecijos meno bienalėje pristatyto projekto „Gut Feeling“ idėjos. Iš Italijos parkeliavę R. Narkaus darbai uostamiestyje eksponuojami juos specialiai pritaikant naujoms erdvėms ir Lietuvos pajūrio kontekstui. Parodą, veiksiančią KKKC Parodų rūmų II aukšto didžiojoje salėje, papildys ir niekur anksčiau nerodyti, naujausi menininko kūriniai.

Neringa Bumblienė: Galvoju apie susijungiančias jūras, pasroviui, iš pietų į šiaurę   

Parodos kuratorė Neringa Bumblienė sako gerai pamenanti pirmuosius pokalbius su R. Narkumi „ir trijų žmonių darbo grupę, braižančią pradinius Lietuvos paviljono brėžinius ir džiūstančių Undaria pinnatifida kontūrus Šiuolaikinio meno centro virtuvėje Vilniuje. Buvo 2020 m. vasaros pabaiga. Pirma, jau slūgstanti koronaviruso banga leido įkvėpti gaivaus oro, iš naujo susitikti ir kalbėtis apie tai, kas įvyko ir ką turėtume daryti toliau. Tvyrojo sugriuvusio ir mūsų akyse – o gal net rankomis – naujai statomo pasaulio miražas“.

N. Bumblienė teigia, kad Lietuvos paviljono 59-ojoje Venecijos meno bienalėje projektu kviesta pasvarstyti apie įvairius klausimus, tarp jų ir „kokį pokytį iš esmės gali padaryti menas ir menininkai? Ką reiškia ambicija ką nors pakeisti dalyvaujant viename didžiausių ir prestižiškiausių meno renginių, vykstančių vienoje labiausiai masinio turizmo nualintų vietų pasaulyje, kur didžiosios lenktynės vyksta tiesiog dėl išgyvenimo: dėmesio ir gero tarptautinio įvertinimo?“.

Pasak kuratorės, „Lietuvos paviljonas buvo padalintas į dvi dalis. Viena patalpų skirta eksperimentams ir gamybai, kita – reprezentacijai ir platinimui taip imituojant senąsias kapitalistinės gamybos struktūras. Įdomu, kad ši kompleksiška sistema iš dviejų, Venecijoje viena priešais kitą įkurdintų dalių dabar – ant Baltijos jūros krantų, Klaipėdoje – sulydoma į vientisą darinį, o ant nuolat besisukančio, bet niekur taip ir nenuvedančio konvejerio tarškantys „Gut Feeling“ konservai čia, greičiausiai, talpina jau kažką kita“. Kiek provokuojančiai ji klausia: „Kada „Gut Feeling“ virsta tiesiog geru jausmu?“.

Robertas Narkus: Nuo drugelių pilve iki maratono

Parodos autorių R. Narkų kalbina KKKC kultūros portalo „www.kulturpolis.lt“, skirto Vakarų Lietuvos kultūros sklaidai ir polemikai, redaktorius Žydrūnas Vičinskas.

„Gut Feeling“ tarytum transformavosi ir atkeliavo į Klaipėdą. Neringa taikliai kelia klausimą tiek sau, tiek būsimiems naujos parodos lankytojams – kada „Gut Feeling“ virsta „Geru jausmu“? Kada Jums pačiam, Robertai, kaip kūrėjui, įvyko ši metamorfozė? Ar apskritai įvyko? Galbūt ji Jums tiesiogiai susijusi su naujų kūrinių, dar nemačiusių dienos šviesos, atsiradimu?

Viena vertus, Klaipėdos kontekstas, ko gero, kažkuo panašus į Venecijos – abi plyti arti vandens. Antra vertus, šie darbai pirmą kartą atsiduria būtent parodoms skirtoje erdvėje, t. y. „tarp baltų sienų“. Venecijoje įgyvendintas projektas iš esmės buvo labiau integruotas į miestą, urbanistinę aplinką. Todėl šių kūrinių eksponavimas KKKC Parodų rūmuose savaime buvo įdomus iššūkis – reikėjo viską perkelti į parodų erdves, turinčias aiškiai apibrėžtą aplinką. Tai jau savaime yra transformacija.

Manau, kad Klaipėdoje pavadinimas „Gut Feeling“ apskritai daug geriau skamba tapdamas „Geru jausmu“; nežinau, ar čia vietos kontekstas, ar kalbos reikalas. Tai gali būti suvokiama tiesiog kaip savotiškas žodžių žaismas. Mano nuomone, toks parodos pavadinimo vertimas perkeliant ją į Klaipėdą nenutolsta nuo esminės „Gut Feeling“ idėjos, galbūt tiesiog suteikia progą naujai apmąstyti tam tikras jo reikšmes. Beje, pats „Gut Feeling“ kažkada esu vertęs kaip „drugelius pilve“ – tai gali būti apie meilę ar savisaugos instinktą, gal net kažkokį vidinį užsispyrimą – nuostatą, glūdinčią kažkur giliau.

Norėtųsi trumpai sugrįžti prie esminių parodos akcentų, pavyzdžiui, žarnyno bakterijų. Paradoksalu, bet šiuolaikiniame moksle, ko gero, daugiau išmanoma apie visatą nei apie žmogaus žarnyno mikroflorą, o moksliniai tyrimai, kuriuose analizuojamas minėtų bakterijų tiesioginis ir netiesioginis poveikis mūsų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, pradėti vykdyti visai neseniai. Kada Jus aplankė mintis, jog mūsų sprendimai ir nuotaikos ne visada priklauso nuo mūsų pačių valios?

Iš esmės aš ne visada akcentuoju tą biocheminę, mokslinę šio reikalo pusę. Tačiau suvokimas, kad net ir mano kūnas yra ne vienalytis dalykas, o sunkiai suskaičiuojamų ląstelių ir bakterijų sandėlis, man atėjo ne per vieną dieną – tai ilgo proceso, savotiškos savirefleksijos dalis. Ieškodamas prasmės kartais žiūriu į kosmosą, kartais – į tą mikroskopinį pasaulį. Turbūt ši kelionė prasidėjo dar vaikystėje, kaip neišpildyta svajonė turėti mikroskopą – negalėjau mikropasaulio pamatyti fiziškai, tad atsirado noras jį apčiuopti kažkaip kitaip. Gal taip gimė siekis susikurti savo paties mikrokosmosą, nematomo pasaulio viziją.

Be to, man norisi, kad grožį ir prasmę atrastume ir įžvelgtume ne tik steriliuose paviršiuose, bet ir netobulume, išmoktume save priimti visaip ir visokius. Galbūt norint tai pasiekti reikėtų atsigręžti į bakterijų pasaulį, į fermentuojamus produktus, rūgstant tampančius kažkuo kitu, kažkuo geresniu.

Ko gero, nesuklysiu sakydamas, kad dėmesys, kurio sulaukėte – pirmiausia, kaip kūrėjas – 59-ojoje Venecijos meno bienalėje yra tarsi dviašmenis kardas? Viena vertus, ši galimybė leido įvesti savo kūrybą į pasaulinį meno diskursą, bet, kita vertus, matyt turėjo ir savo kainą? Ar dabar nejaučiate savotiškos „Gut Feeling“ naštos? Na, nes šiuo metu visiems knieti apčiuopti tą Venecijos bienalėje gerai įvertintą „Gut Feeling“ parodos jauseną, bet Jūsų kūrybiniai arsenalai, neabejoju, turi daugybę kitų briaunų, dabar, veikiausiai, ne taip gerai atpažįstamų?

Sulauktas pripažinimas yra ilgo kelio, kuriuo ėjau, rezultatas. Man yra tekę dirbti su „sėkmingo žmogaus“ įvaizdžiu ir tikėjimu, kad, pavyzdžiui, technologijos gali išspręsti visas mūsų problemas. Ko gero, visą praėjusį dešimtmetį pats buvau tokio nepamatuoto optimizmo šalininkas – ir vis dar kažkiek esu. Tuomet susidūriau su kitomis optimizmo ir sėkmės pusėmis. O kalbant apie sėkmingo žmogaus mokamą „kainą“, niekad neįsivaizdavau, kad galima taip pervargti. Atrodė, kad esu žmogus, galintis nuolatos vienu metu vykdyti daug projektų. Tačiau šiandien galiu pripažinti, kad taip, po Venecijos išgyvenau sudėtingesnį etapą. Supratus, kad labai daug atidaviau, reikėjo permąstyti – o kas toliau? Atsiranda tam tikro nerimo, neapibrėžtumo. Reikia kažkaip susikurti savo erdvę ir rasti laiko naujiems kūrybiniams motyvams išsigryninti. Juo labiau, kad nei Venecijos projektas, nei Klaipėdoje pristatoma paroda nėra tik kelių metų darbas – link to ėjau ilgą laiką. Apskritai menininko darbas – maratonas: privalai išsiugdyti ištvermę ir suprasti, kad bus visaip.

Aišku, ne visada lieka pakankamai laiko gilesniems apmąstymas, nes darbų yra daug ir nuolatos. Visi veikiame tam tikroje sistemoje, kurioje tiesiog negali sustoti, nėra tokios galimybės. Tačiau kartais labiausiai išmokti reikia būtent akimirkai stabtelėti ir sąmoningai pasidžiaugti tuo, ką turi dabar. Paroda „Geras jausmas“ galėtų būti puikus pretekstas tokiam veiksmui, nes apsilankymai parodose vis tiek iškrenta iš daugelio mūsų kasdienybės. Tikiu, kad iš viso to bus galima pasiimti ką nors gero.

Glaustai apie parodos autorių:

Robertas Narkus (g. 1983 m.) – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas. Nuo 2019 m. studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje, 2015 m. baigė magistrantūros studijas „Sandberg“ institute Amsterdame, 2001 m. – magistrantūrą Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno katedroje.

2022 m. R. Narkus atstovavo Lietuvai 59-ojoje Venecijos meno bienalėje. Jo personalinės parodos surengtos tokiose meno institucijose kaip galerija „eastcontemporary“ (2023 m., Milanas), galerija „Vartai“ (2020 m., Vilnius), galerija „David Dale“ (2019 m., Glazgas), Šiuolaikinio meno centras (2017 m. Vilnius) ir galerija „Tenderpixel“ (2015 m., Londonas). Menininko kūriniai pristatyti svarbiuose tarptautiniuose grupiniuose projektuose: 1-ojoje Vilniaus performanso meno bienalėje, meno centre „de Appel“ Amsterdame, XII-oje Baltijos trienalėje, Kauno bienalėje, V-oje Marakešo bienalėje ir kt. Kūrėjas taip pat yra rezidavęs „Amant“ Sienoje, Italijoje, „Delfina Foundation“ Londone, „Iaspis“ Stokholme ir Nidos meno kolonijoje. R. Narkus yra Vilniaus patafizikos instituto, menininkų dienos centro „Autarkia“, eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ ir buvusio restorano „Delta Mityba“ steigėjas.

Kuratorė: Neringa Bumblienė

Parodos organizatorius Klaipėdoje: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje organizatorius: Šiuolaikinio meno centras

Vizualinis identitetas: Nerijus Rimkus, Vytautas Volbekas
Fermentacijos tyrimas: David Zilber
Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje architektūrinės konsultacijos: Petras Išora ir Ona Lozuraitytė
Kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Vertimai: Alexandra Bondarev
Koordinatorė Klaipėdoje: Gabija Savickaitė
Techninis įgyvendinimas: Ervinas Blažys, Vaclovas Leikus

Informaciniai partneriai: „JCDecaux“, dienraštis „Klaipėda“

Dėkojame Mildai Zabarauskaitei.

Projektą Klaipėdoje finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos m. savivaldybė. Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje mecenatai – Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė, „Lewben Art Foundation“, „JCDecaux Lietuva“. Parodos atidarymo Klaipėdoje rėmėjas – „Švyturio nealkoholinis“.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Parodos atidarymo metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuojamuose įvairiose žiniasklaidos priemonėse.