Projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Kaitaliojant priežastis“ KKKC

2013 m. liepos 17 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
simone

Liepos 19 d., penktadienį, 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma trečioji šiuolaikinio meno projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Kaitaliojant priežastis“. Projektas vyks iki 2013 metų pabaigos ir vieną po kitos pristatys parodų ar epizodų, jei apie jį galvosime kaip apie serialą, ciklą. 

Parodos/epizodo „Pažadas. Pirma triuko dalis – 03 – Kaitaliojant priežastis“ autorius yra jaunas prancūzas Simonas Nicaise‘as (gim. 1982). Paryžiuje gyvenantis menininkas dirba su skulptūriniais objektais. Savo darbuose jis dažnai siekia permąstyti įprastus objektus ir gestus žvelgdamas į juos iš įvairių, dažnai netikėtų, perspektyvos taškų.

S. Nicaise‘as liepos mėnesį kūrė ir dirbo KKKC rezidentūroje. Parodos atidarymo dieną nuo 17.30 val. KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) bus pristatytas radijas duuuradio.fr, jo įkurtas drauge su menininkų grupe. Tarp muzikinių bei garso meno kūrinių bus transliuojami ir pokalbiai, įrašyti su vietiniais menininkais, kritikais, kuratoriais.

Pažadas. Pirma triuko dalis

Apie triuką galima galvoti kaip apie kažką apgaulinga. Bet tuomet, kaip yra su šiuolaikiniu fokusininku, apgaulė taip pat reikalauja kruopštaus gamtos pamėgdžiojimo. Pagalvok apie lėktuvo sparną. Pagalvok apie mėlyną plunksną, kuri leidžia strėlei skrieti tiesiai. Taigi apie fokusą reikėtų mąstyti kaip apie kažką moksliško ir realaus, talpinančio savyje kruopštų daiktų supratimą ir manipuliaciją jais, apimant žmogaus kūną santykyje su tais daiktais. Bet fokusas slysta, jis gundo, meilikauja („Ei, kunigaikštiene!“), jis žino ir mėgaujasi šuoliu už daiktų daiktiškumo.

Michael Taussig [1]

Keturių su puse metrų ilgio, dviejų su puse metrų pločio ir tokio pat aukščio gipso kartono boksas, stovintis pirmajame KKKC parodinių erdvių aukšte, yra patalpa patalpoje. Erdvė, izoliuota nuo vidinės pastato dalies, yra lyg sala. Ji dreifuoja sąsajose ir atskirtyse, panašumuose ir skirtumuose. Gal kartais kaip laivas, sakyčiau. Taip pat, kaip ir laivas, ji stimuliuoja vaizduotę.

Fiziškai šis boksas yra liekana iš grupinės prancūzų-lietuvių parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ [2], kuri 2012 metų rudenį buvo eksponuojama KKKC parodinėse erdvėse. Meno kritikas Nicolas Bourriaudas tekste, publikuotame parodos kataloge, kalbėdamas apie sąvoką „prestižas“, pastebi, kad ji kilo iš iliuzionistų žodyno ir yra viena iš trijų sudedamųjų fokuso dalių, tiksliau – jo kulminacija. Kuri seka pažadą – kai iš pirmo žvilgsnio įprastiniai objektai yra pristatomi tam tikroje situacijoje ir patį triuką, kuris transformuoja konvencionalią situaciją į nepaprastą momentą.

Negalvoju apie magiją pažodžiui. Galvoju apie daiktus, apie istorijas, kurias tie daiktai pasakoja, kaip jie jas pasakoja ir jų (tų daiktų, istorijų ir pasakojimo būdų) santykius (su subjektais), jų dinamiką. Apie situaciją, kuri tėkmėje, pasikartojime geba sukurti pretekstą trūkiui ar skirtumui.

Iš minėtos parodos likęs boksas, būdamas paskutinės triuko stadijos dalimi, čia per fokusą atsigręžia į jo užuomazgą – pažadą. Dabar jis yra priežastis kitam projektui. Projektui, kuris vyks visą sezoną, tarsi TV serialas.

 

03 – Kaitaliojant priežastis

Kažkaip pastaruoju metu vis papuolu į įvairiausius nesusipratimus. Nesusikalbėjimus. Kalbu ne tik apie lingvistiką (vinys sukaltos į vinis), bet taip pat apie gestus ir daiktus (spengianti sienų baltuma priešais tavo primerktas akis).

Iš pradžių dėl to buvau labai susikrimtusi. Bet vėliau pagalvojau, kad galiu koncentruotis ne tiek į dailiai pasiūto kostiumo vilnelę, kiek į jo pamušalą.

Šitaip peržymėjom visą futbolo aikštę. Dažų kvapas ore. Teisėjo švilpimas: gąsdinantis ir hipnotizuojantis tuo pačiu metu.

Karūnuojant nesusipratimą (žaidimas mirė, tegyvuoja žaidimas!) susiduriama su nuostabia galimybe viską suprasti, blogai suprasti, nesuprasti ir tada vėl suprasti iš naujo. Šitaip žaidimo aikštėje egzistuoja septynių įkvėpimų erdvė, kurioje gali kažką paimti, kitką pridėti, perskirstyti dėsningumus ir priežastis. Čia vėjo malūnėlis nebesisuka nuo vėjo. Dabar tai dangaus kūnai, konceptualizuotas dangaus kūnų judėjimas, kuris lemia šį sukimąsi.

Tai laikas.

Šiaip ar taip, nesusipratimai retai nutinka vienatvėje. Gal tai ir ne visuomet akivaizdu, vis dėlto jie vienaip ar kitaip galimi tik santykyje.

Kažkaip pastaruoju metu…

Kuratorė: Neringa Bumblienė

Projekto organizatoriai: KKKC, The Purple Swamphen

Paroda vyks iki  rugpjūčio 18 d.

[1] Michael Taussig, The Stories Things Tell And Why They Tell Them, e-flux journal#36, 07/ 2012, www.e-flux.com

[2] Prestižas: šių dienų fantasmagorija, parodos katalogas, Klaipėda: KKKC, 2012, p. 24.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *