Pristatyti architektūros objektai, kitąmet tapsiantys Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje dalimi

Visuomenei atvirame Lietuvos architektų sąjungos renginyje, architektų ir kultūros bendruomenei bei piliečiams pristatyta, kaip šaliai sekasi ruoštis vienam svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje – kitąmet vyksiančiai Venecijos architektūros bienalei.

Lietuvos paviljono projekto „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ eigą visuomenei pristatė idėjos autorius ir kuratorius, architektas Gintaras Balčytis. Pasak kuratoriaus, Venecijos architektūros bienalė yra puiki platforma diskusijoms apie opias problemas, atsakingą architektūros plėtrą, svarbą, jos jungtis su aplinka.

„Visi žinome, kad planeta kaista: klimatas karštėja, gamta kenčia ir nyksta, atsiranda invazinės rūšys. Klimato kaitos pasekmės, kurias kadaise buvo galima justi Amazonės džiunglėse, dabar stipriai atsiliepia visur. Žinome, kad medžiai yra vertybė, tarsi, suprantame teigiamą jų poveikį miestuose, tačiau nenustojame medžių kirsti ir jų vietoje statyti daugiabučių. Prarasdami medį, prarandame ne tik kraštovaizdį, bet ir per amžius susiklosčiusią ekosistemą – augalus, vabzdžius, paukščius“, – Lietuvos architektų sąjungos renginyje visuomenei pristatydamas projektą sakė kuratorius G. Balčytis.
Kaip sako kuratorius, Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje idėja būtent apie šią problematiką susimąstyti ir kvies.

„Jei galime, nekirskime medžio, pasikvieskime architektus, prašykime parengti originalų projektą, tegu patys medžiai padiktuoja idėją architektūrai, jie toliau gyvena, gamtą išsaugome, o bendruomenei išlieka jos suteikiami privalumai“, – teigia G. Balčytis.

Vizijai įgyvendinti bus pasitelkiamos įtaigios meninės instaliacijos, videografikos menas, filmuota medžiaga bei pastatų maketai, kurie pristatys tarptautiniu ir nacionaliniu mastu pripažintus praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpio Lietuvos architektūros objektus, kurių idėja neatsiejama nuo toje vietoje augančių medžių.

Pasak G. Balčyčio, architektūros objektai, kurių projektai rengti siekiant išsaugoti toje vietoje augančius medžius ir taps pagrindu platesnėms diskusijoms apie kuriamos architektūros vertę, gamtos elementų praradimus urbanizuotose teritorijose, to reikšmę pažeistoms vietos ekosistemoms, bendruomenėms, kolektyvinei atminčiai ir architektūrai.

„Statybos pasekmės, susijusios su aplinkos keitimu ir medžių kirtimu nusistovėjusioje aplinkoje yra skaudi realybė, opi ir aktuali visame pasaulyje, todėl su tarptautine architektūros bendruomene norisi vystyti diskusiją, kaip šią problemą spręsti. Medžiai gali sukurti architektūrinį pasakojimą ir išlikti, jei tik jiems padeda architektai“, – teigia Lietuvos paviljono 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalėje kuratorius.

Renginyje pristatyta dalis Lietuvos paviljonui skirtų architektūros objektų maketų. Architekto A. Čepio suprojektuoti ir 1968 m. Palangoje pastatyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykla, kurios viduryje auga daugiametis ąžuolas ir parodų paviljonas „Kupeta“, kurio kieme auga pušys. Apie šiuos ir A. Lėcko kurto poilsio namų komplekso „Žilvinas“ pastatus sukurta speciali video medžiaga.

Lietuvos projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalėje yra architektūrinis atsakas į vis labiau akivaizdžią klimato kaitos grėsmę, kurioje statybų pramonė yra atsakinga už maždaug trečdalį pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Projektas pabrėžia architektų atsakomybę bei jų kuriamos architektūros vertę, augančių medžių išsaugojimo idėjas vystant darnią plėtrą ir statybas urbanizuotose teritorijose, kaip būdą įgyvendinti Europos žaliojo kurso įsipareigojimus, sumažinti žmonių mirtingumą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą.

Venecijos architektūros bienalė – vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje, kas dvejus metus vykstantis nuo 1980-ųjų. 19-liktoji Venecijos architektūros bienalė kitąmet veiks gegužės 10–lapkričio 23 dienomis.

Projekto „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga.
Lietuvos paviljono kuratorius ir vadovas: Gintaras Balčytis.
Komisarė: dr. Jūratė Tutlytė.
Parodos architektai ir dizaino specialistai: Paulius Vaitiekūnas, Andrius Pukis, Sandra Kasperavičienė, Vika Pranaitytė.
Parodos audiovizualika ir erdvės patyrimo video grafikos dizainas: Lina Pranaitytė, Urtė Pakers („Bionics“).
Instaliacijos skulptorius: Kęstutis Lanauskas.
Vizualinis idenditetas: Gailė Pranskūnaitė.
Pokalbių ir diskusijų dalies kuratorė: Rūta Leitanaitė.
Komunikacijos vadovė: Greta Šeibelytė.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.