Prie Nacionalinės dailės galerijos dygsta nauja instaliacija – artėjančios vasaros parodos pranašas

2021 m. birželio 14 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Dažno miestiečio buitis yra griežtai sustyguota pagal savaitės dienas, o kaimo žmogaus gyvenimą stipriau veikia metų laikai, kintantys orai, nuo kurių priklauso jo gyvenimo tempas ir santykis su namais bei bendruomene. Galimybė turėti savo žemę, ją dirbti įprasmina ir formuoja kaimo žmogaus buitį ir būtį, padeda jam geriau suprasti pasaulį ir save.

Birželio mėnesį greta Konstitucijos pr. pradėti trijų Vilniaus savivaldybei priklausančių žemės lopinėlių kultivavimo darbai. Čia kyla kraštovaizdžio architektės ir kūrėjos Sigitos Simonos Paplauskaitės instaliacija „Laikų laukas“ (2021 m., Briuselis-Vilnius). Šis (būsimas) miežių laukas sukuria sąlygas miesto gyventojų akistatai su gamta, žemės darbais ir – netiesiogine prasme – kaimo žmogumi.

Drauge su MB „Samanoja“ įgyvendinama į lėtą laiką ir procesą orientuota S. S. Paplauskaitės instaliacija yra pirmasis didžiosios Nacionalinės dailės galerijos vasaros parodos etapas.

Margaritos Matulytės kuruojamoje parodoje „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“ keliami tapatybes ir atminties klausimai, kuriuos atliepia iš tradicinės galerijos salės į miesto viešąją erdvę išėjęs „Laikų laukas“. Instaliacijos autorė taip pat yra ir būsimos parodos architektė.

Neries pakrantėje įsikūrusi NDG patenka į Naujajį miesto centrą, kur dar XX a. 8-9 dešimtmečiais iškilo pirmasis Lietuvoje „dangoraižis“, pirmoji centrinė universalinė parduotuvė. Dabar čia telkiasi šiuolaikiniai verslo centrai, tačiau vos už keliasdešimt metrų – Šnipiškių mikrorajonas ir nedidelė jo dalis Skansenas, savivaldybės saugomas kaip urbanistinė, architektūrinė ir etnokultūrinė vertybė. Toks mišrumu ir kontrastais unikalus kontekstas tampa instaliacijos darbų – velėnos frezavimo, žemės grėbimo, sėjos – fonu. Kasdieniai praeiviai netikėtai susiduria su sumažinta žemės ūkio darbų versija, kur iki pat spalio mėnesio galės savo akimis stebėti augmenijos kismą.

Nors didieji politiniai pokyčiai ir nesutarimai dėl galios koncentruojasi mieste, Lietuvos kaimas skirtingais istoriniais laikotarpiais taip pat išgyveno transformacijas. Tad kokių realijų pasaulyje gimė, augo, brendo žagrės vaikai? Kokių idėjų pasaulį jie susikūrė? Liepos 16 d. NDG atidaromoje parodoje, pasitelkiant sociokultūrinės antropologijos prieigą, iš čiabuvių pasakojimų audžiamas kraštovaizdis atvers kaimo žmogaus savastį, jos raidą, atidengs tykios kultūros sluoksnį. Eksponatų rinkinį sudarys lietuvių čiabuvių sukurti artefaktai, fotografų, kraštotyrininkų, etnologų, tautosakininkų surinkti liudijimai, taip pat šiuolaikinių kūrėjų dizaino objektai ir garsiniai koliažai tiek galerijos, tiek Vilniaus miesto erdvėse.

Dėkojame MB „Samanoja“ (Eglė Letukaitė, Denis Cecervov ir Aušrinė Benedikt) bei prisidėjusioms Aistei ir Dovilei.

Instaliacijos partneris – Vilniaus miesto savivaldybė

Projekto organizatorė – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija
Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos

Nuotrauka Tomo Kapočiaus / Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *