Petro Mazūro paroda „Liugujie labos raitos“ (AV17) galerijoje

Iki lapkričio 30 d. (AV17) galerijoje (Totorių g. 5, Vilnius) veikia Petro Mazūro paroda „Liugujie labos raitos“.

Petras Mazūras – lietuvių skulptorius, monumentalios ir kamerinės skulptūros kūrėjas, vadinamojo tyliojo modernizmo atstovas, nepriklausomybės metais ėmęs kurti ir konceptualią skulptūrą. Menininkas prisidėjo prie Lietuvos skulptūros lauko tradicijų formavimosi, kūriniai yra ne vieno Lietuvos miesto viešųjų erdvių dalis, o skulptoriaus idėjos nepraranda aktualumo iki šiol.

Jau nuo ankstyvųjų kūrinių P. Mazūras reflektuoja meno santykį su tikrove. Tik atsiradus galimybei kurti iš šiuolaikiškų medžiagų, skulptorius ėmė jas drąsiai integruoti darbuose. Pritaikomi technologiniai sprendimai menininko kūryboje galynėjasi su natūralumu – ši priešprieša atsiskleidžia medžiagoje bei formoje: skulptorius sujungia sintetines medžiagas bei sudėtingas inžinerines konstrukcijas su gamtiniais elementais.

Po aštuonerių metų pertraukos P. Mazūras pristato personalinę naujausių darbų parodą. Parodos pavadinimas „Liugujie labos raitos“ („Linkiu jums gero kelio“), pasiskolintas iš senosios lietuvių kalbos, atliepia pagrindines parodos temas – laiką, įvykius, kelią, vietoves. Eksponatus skulptorius paverčia meninėmis laiko kapsulėmis, kuriomis parodoje pasakoja dvi jam svarbias istorijas – tautos bei asmeninę.

Šiuose kūriniuose menininkas analizuoja istorinio ir asmeninio laiko sąvoką bei prasmę: šiuolaikinėmis medžiagomis sluoksniuojamos istorinių momentų nuorodos į svarbius tautos istorijos epizodus, etninius bei dabarties ženklus – nuo valstybės formavimosi iki šiandienos politinių pažiūrų. Skulptoriaus darbuose persipina ir jo kultūrinė, ir pilietinė tapatybės – savo pasakojimu P. Mazūras siekia ne tik išsaugoti bei aktualizuoti šiuos vaizdinius, bet ir atkreipti dėmesį į šiandienos tapatybę, linkusią atsiriboti nuo laiko žymių.

Parodą papildo ir autobiografiniai elementai – paraleliai vystomos asmeninio laiko ir atminties temos – menininkas, pasakodamas šeimos istoriją, atkuria dar 1963 m. sukonstruotą darbą: tradicinės formos, susiliedamos su moderniomis medžiagomis atspindi kūrybinį tęstinumą. Patirtys ir istorijos materializuojamos šiuolaikinėje skulptūroje, kur supinami praeities ženklai su šiandienos aktualijomis bei paliečiamos asmeninės ir kolektyvinės atminties temos.

Fotografijos: Evgenia Levin