Paulinos Vasiliauskaitės ir Žilvino Baranausko paroda „Būtybė“ galerijoje „Meno niša“

Iki kovo 22 d. galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1, Vilnius) veikia Paulinos Vasiliauskaitės ir Žilvino Baranausko paroda „Būtybė“.

Parodos autoriai, Paulina Vasiliauskaitė ir Žilvinas Baranauskas, – dvi priešingos asmenybės, kuriančios skirtingose disciplinose. Tad ir parodoje susipina lygiagretūs, tačiau dabartyje susitinkantys žvilgsniai: praeities atgarsiais aidintis nostalgijos jausmas ir mitais apipintas nerimas dėl likimo.

Pasak menininkų, idėja kartu rengti parodą buvo gana netikėta. Jiems visuomet atrodė, kad šiuolaikinis menas ir dizainas yra visiškai atskiros disciplinos – tarytum du, niekada nesijungiantys vandenynai.

„Diskutuodami apie kūrybą ir jos ypatumus netikėtai pastebėjome, kad atsispiriame nuo panašių minčių ir idėjų, mus glumina giminingos laikotarpio  nuojautos. Supratome, kad, nepaisant skirtingų prieigų, kūryboje esame labai arti, čia pat vienas kito. Abudu ieškome savo „šaknų“ ir identiteto. Per naujas, mums artimas medijas stengiamės peržvelgti tai, kas atrodo sena ir nekintama, o galbūt net kiek ir senamadiška“, – apie parodos atsiradimą pasakojo jaunieji menininkai.

P. Vasiliauskaitės kūryboje lietuvių tautosakos ir mitologijos įkvėpti dizaino objektai atspindi žmonių pasąmonę, meilę ir kolektyvines baimes. Metaforos ir simboliai kūriniuose tampa įrankiais, leidžiančiais dizaino objektams peržengti estetinę ir funkcinę vertę ir pasakoti istorijas.

O nepaliaujamas, visą persmelkiantis namų ilgesys tampa pagrindiniu Ž. Baranausko kūrinių motyvu, bylojančiu apie asmeninius prisiminimus ir patirtis, persiklojančias su praėjusios epochos liekanomis. Ilgesio ir prisirišimo fenomenas tampa savistabos proceso dalimi, kuriame susikerta romantiškasis idealizmas ir kandi saviironija.

Parodoje jaunieji kūrėjai kalbina tradicijas, reflektuodami skirtingus istorinius laikotarpius ir ideologijas, tyrinėdami neapčiuopiamą laiko efemeriškumą, kultūrines ir asmenines atminties drumzles. Medžiagiškumas pavirsta tarpine būsena. Autorių kūriniuose vyksta nepaliaujamas virsmas iš tuštumos į erdvę, iš erdvės į fizinę materiją. Fiziniai paviršiai ištirpsta, o tai, kas kiaurai permatoma, prisipildo neišsemiamo gylio (tūrio). Eksponuojami objektai tampa savirefleksijos įrankiais, fiksuojančiais neišvengiamos dabarties svorį.

Paulina Vasiliauskaitė (g. 2000) – dizainerė, kuri kuria istorijas per daiktus, formas ir medžiagas. Jos kūryboje lietuvių tautosakos ir mitologijos įkvėpti dizaino objektai atspindi žmonių pasąmonę, meilę ir kolektyvines baimes. Paulina šiuo metu studijuoja Dizaino magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. 2021–2022 metais ji taip pat studijavo Nyderlanduose Hagos Kkarališkojoje dailės akademijoje (KABK).

Žilvino Baranausko (g. 2000) kūryboje susiduria įvairios medijos: animacija, kompiuterinė grafika, performanco bei videomenas, piešimas mišria technika. Žilvinas Baranauskas yra Karališkosios Hagos menų akademijos, vizualiųjų menų (Fine Arts) bakalauro studijų absolventas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Vilniuje, Lietuvoje.

Paulinos Vasiliauskaitės ir Žilvino Baranausko paroda „Būtybė“ yra Vilniaus miesto galerijos  „Meno niša“  programos „Meno erdvė jauniesiems menininkams“ projekto „Open Call“ dalis.

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, galerijos „Meno niša“ rėmėja  – Vilniaus miesto savivaldybė.

Fotografijos: Mika Savičiūtė | Meno niša