Paulės Vaitkutės paroda „Koordinatė 55°13'31.5"N 22°53'57.3"E“ „Dūmų fabrike“

Iki birželio 9 d. „Dūmų fabrike“ (Dūmų g. 5, Vilnius) veikia Paulės Vaitkutės paroda „Koordinatė 55°13’31.5″N 22°53’57.3″E“.

Parodos pavadinimas Koordinatė 55°13’31.5″N 22°53’57.3″E veikia kaip nuoroda į tyrinėjamą miško plotą netoli jaunosios kūrėjos gyvenamosios vietos, pažymėdama medį nuo kurio prasidėjo meninis tyrimas.

Parodoje atskleidžiamas asmeninis menininkės santykis su išskirtu mišku, bandant ji atkurti savitu būdu,- per menines praktikas. Menininkė iškelia posthumanistinias idėjas ir kviečia išstumti žmogaus kaip „išsiskiriančios“ rūšies viešpatavimą, siūlydama gyventi bendrabūvyje su visa gyvąja ir negyvąja aplinka, priimant save kaip pastarosios dalį.

Žiūrovo dėmesys sutelkiamas į gamtinius elementus, gamtos cikliškumą, miškus ir kitas aplink mus gyvuojančias ekosistemas permąstant gamtos ir žmogaus ryšį dabartinės ekologinės situacijos kontekste. Miško paklotė stebima kaip natūralios, mums neįprastai laukinės gamtos fenomenas, tarsi per padidinamąjį stiklą išryškinant detales. Tokiu būdu per meninį tyrimą vyksta savita gamtos ir žmogaus simbiozė, ryšių regeneracija. Stebint kitiems nematomų gyvūnų įpročius, augalus siūloma pažvelgti iš jų perspektyvos.

Meninio tyrimo pagrindu tampa dienoraščio tipo gamtiniai pastebėjimai: pasakojimai, fotografijos, žemėlapiai, lentelės su tiriamos teritorijos biotopui būdinga klasifikacija, interviu (pokalbiai) su šalimais gyvenančiais žmonėmis ir Raseinių miškų urėdijos eigulio pareigas einančiu Gintautu Vaitkumi.

Žemės sklypo plotą stengiamasi kuo minimaliau pažeisti. Vienintelė daroma intervencija,- tam tikrų gamtinių artefaktų rinkimas parodoms ar ten paliktų nukirstų medžių „pasiskolinimas“ plastmasinėms atliejoms sukurti. Parodose plastmasiniai medžių kamienų atspaudai be šaknų, be šakų ar lapų, leidžia sukurti miražišką fake ateities miško interpretaciją. Medžių kamienų spausdinimas iškelia tiražavimo mene klausimą užsimindamas apie žmogaus sukuriamą dirbtinį kraštovaizdį, masinę gamybą.

Du metus vykusio tyrimo medžiaga veikia tarsi gidas, padedantis žiūrovui net nematant vietos keliauti autoriaus sudarytu maršrutu.

Parodoje vaikščiojama miško trajektorijomis. Žiūrovo akis priversta vartoti aplinką lyg būtų gamtinėje terpėje,- žiūrėti po kojomis, jog neužkliūtų ar stebėti aukštus plastmasinius medžius iškėlus galvą. Prie įėjimo mus pasitinka nepatogiai padėtas medis, už kurio galbūt ne vienam užklius koja. Video instaliacija,- sudaro du trumpametražiai filmai uždokumentuojantys įvykius. Joje užfiksuojamas miškas prieš kirtimus ir po kirtimo darbų. Juos apjungianti metalinė konstrukcija tampa pasivaikščiojimų miške maršruto schema, sujungianti pradžios ir pabaigos taškus. Informatyvus žemėlapis grafiniais pažymėjimais pasakoja apie tiriamą miško plotą, o iš medžio raižinio atspaudų sukurtas skruzdėlynas provokuoja mūsų vaizduotę priversdamas įsitikinti ar jame nėra gyvasties.

Ši paroda tai baigiamasis Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros studentės Paulės Vaitkutės magistrinis darbas. Vadovas prof. Kęstutis Vasiliūnas