Patricijos Jurkšaitytės paroda „Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Iki 2023 m. gegužės 28 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) veikia menininkės Patricijos Jurkšaitytės paroda „Iliuzoriumas“, kurioje į įvairių laikotarpių menininkės kūrybą kviečiama pažvelgti kaip į bendrą filosofinę visumą, prasmių, simbolių, kompozicinės traktuotės kodais žaidžiančią su žiūrovo meno istorijos žiniomis ir vaizduote.

Patricija Jurkšaitytė (g. 1968) – viena žinomiausių šiuolaikinės konceptualios tapybos atstovių. Kūrybinį kelią ji pradėjo XX a. 9 deš. drauge su vadinamąja„lūžio karta“, įtvirtinusia Lietuvos šiuolaikinio meno pagrindus. Priešingai nei kitiems tos kartos kūrėjams, Jurkšaitytei įkvėpimo šaltinis visuomet buvo klasikinė dailė, renesanso, baroko, mažųjų olandų meistrų tapyba ir visoms epochoms būdinga amžina žiūrovo pastanga atkerėti atvaizdą, žvilgtelėti, kas slypi anapus jo. Kaip ir seniesiems meistrams, jai svarbus atvaizdo paveikumas, emocinis ir intelektinis patyrimas bei žiūrovo geba pratęsti užmintą pasakojimą.

Išskirtiniu Jurkšaitytės kūrybos ženklu tapo žinomų renesano, baroko meistrų tapybos šedevrų imitavimas, ištrinant pagrindinius personažus. Vėliau ji praktikavo vaizduotės pratimus, renesansine maniera tapydama tuščius kurortų viešbučių kambarius, senovinių baldų ekspozicijas antikvariatuose, laužydama portreto tapymo tradicijas, o pastaraisiais metais – nūdienos vidurinės klasės vartotojo idealią gerovę simbolizuojančios baldų prekybos gigantės IKEA parodinius interjerus.

Autorė mėgsta žaisti intelektiniu paradoksu – tai, kas neregima, yra apčiuopiama, o tai, kas regima, atrodo nepatikima ir netikra. „Išardyti“ klasikinius žanrus, tokius kaip peizažas, interjeras, portretas ar natiurmortas, ir panaudoti juos ne pagal paskirtį – vienas ryškiausių Jurkšaitytės rebuso kūrimo būdų.

Anot parodos kuratorės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, žodžiai Illusorius, illusoria, illusorium išreiškia ironišką ir apgavikišką charakterį, kuriuo neretai pasižymi menininkės prieiga. Tačiau svarbiausia tai, kad jais įspėjama, jog apgaulingi yra patys jos susidomėjimo objektai – vaizdai ir jų pusgaminiai, dėl Vakarų Europos kultūros įtakos susiformavę kolektyvinėje sąmonėje.

Įvairūs atvaizdai ir vaizdiniai nuolat keliauja kartu su žmogumi ir, priklausomai nuo laikmečio konteksto, transformuojasi kaip IKEA modulinės baldų sistemos dalys, kurias galima sklandžiai sudėti įvairiausiais deriniais pagal individualų užsakymą. Ir vis dėlto kas slypi anapus jų? Ką atrasime, perėję iliuzijų ir simuliakrų labirintą? Ar egzistuoja objektyvi prasmė anapus atvaizdo regimybės? O gal prasmės pažadas irgi modulinis ir netikras? Ar ištvertume, kaktomuša susidūrę su beribe tuštuma ir nebūtimi, besislapstančia atvaizdo šešėlyje?

P. Jurkšaitytės paroda, įsiterpusi tarp unikalių XIX a. miesto rūmų interjerų ekspozicijų ir mezganti dialogą su Lietuvos dailės istorija ir su Vakarų Europos kultūriniu palikimu, veiks iki 2023 metų gegužės 28 dienos.

Kuratorė: Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Parodos architektai: Sigita Simona Paplauskaitė, Marius Puskunigis
Dizainerė: Laura Grigaliūnaitė
Apšvietimo dailininkas: Milvydas Kezys

Fotografijos: Gintarė Grigėnaitė

Parodai kūrinius skolina: Mo muziejus, Lewben Art Foundation, „Solds Real Estate“ (Agnė ir Tadas Navickai), Patricija Poderytė, Gintautas Galvanauskas, Helmutas ir Daiva Šabasevičiai.

Organizatorius: Vilniaus paveikslų galerija, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Informaciniai partneriai: Media Traffic, Delfi, Artnews.lt, 7 meno dienos

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba