Patricijos Gilytės paroda „Krašto kraštai” LNDM P. Domšaičio galerijoje Klaipėdoje

2022 m. kovo 23 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iki liepos 31 d. LNDM P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) veikia Patricijos Gilytės paroda „Krašto kraštai“. Kuratorė Jurgita Ludavičienė.

Patricija Gilytė – Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti menininkė, Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijoje baigusi skulptūros studijas ir kurianti tarpdisciplininio meno srityje. Prano Domšaičio galerijoje pristatomos jos parodos „Krašto kraštai“ pagrindą sudaro 2021 m. Vytauto Kasiulio muziejuje Vilniuje kurta ekspozicija „Žemės nėra“.

Menininkė kuria užvaldydama muziejaus erdves: kiekviena nauja erdvė reikalauja naujos koncepcijos ir naujo apmąstymo. Prano Domšaičio galerijoje ji kalba apie augalų, sąvokų ir reiškinių migracijas, kurias inicijuoja geografiniai ir vidiniai pokyčiai. Imersinėje ekspozicijoje pristatomi ir ankstyvieji vaizdo darbai, ir specialiai muziejaus erdvėms sukurtos instaliacijos bei vaizdo projekcija. Šie darbai kuriami ant lietuviškojo kultūros paveldo pagrindo, kuris naujai perteikiamas vizualinėmis priemonėmis ir perduodamas medijomis. P. Gilytė naujai apmąsto ne tik parodinę erdvę, bet ir vietą.

„Krašto kraštuose“ kalbama apie buvimą pakraštyje, ribas ir paribius, apie Klaipėdą, kuri visuomet buvo krašte, kitokia ir savita. Klaipėdos krašto kontekstas, jo geografinių, istorinių, literatūrinių, spalvinių klodų savastis, veikianti šio krašto dabartį, perteikiama ne tiesiogiai, o subtiliomis vizualinėmis aliuzijomis. Būti ant krašto (ir krašte) reiškia nuolatinį balansavimą, tarpinę būseną, norą peržengti kraštus skiriančias ribas. P. Gilytė tušu piešia žemėlapius, kurie kelia begalinių, aiškių ribų neturinčių plotų pojūtį – kaip vėjas, oras ar gamta nepaiso valstybių ribų, taip jų neturi ir piešiniai. Analogišką funkciją autorės kūryboje užima vaizdas ir porolonas. Tai – sapnus, realumą ir nematerialumą sujungiančios medijos, sukuriančios minkštą perėjimą tarp vidaus ir išorės; perteikiančios dėmesingumą aplinkai, jautrumą žemės ir žmogaus odos paviršiui. Ir popierius, ir porolonas yra jautrios šviesos poveikiui medžiagos. Stiklas, ekranas, paveikslo rėmai, vaizdo įrašas apsaugo, archyvuoja efemeriškas patirtis. Jomis autorė suteikia prieigą žiūrovui, kurdama nuorodą, kad vertingiausi yra atmosferiniai, pagauto akimirksnio momentai. Krašto būsena – tai ir būsena tarp sapno ir realybės, būsena, kuri neturi nei laiko, nei erdvės ribų, tai pabrėžia ir viena su kita susipinančios parodos sferos. Bet nuo krašto žiūrint, matosi labai toli.

Nuotraukos: iš LNDM archyvo

Patricijos Gilytės parodos „Krašto kraštai“ vaizdas

Ciklas „Mūšiai po saule / spygliuočių ekspansija“, popierius, pigmentai, tušas, sausa spygliuočių adata, 2021

Kraštai, porolonas, 2021

Penktoji banga, porolonas, projekcijos, 2021

Už dunojėlio, vaizdo performansas, stabdyto kadro animacija, 2009 (kairėje)

Orbis Clock, stabdyto garso animacija, 2017 (dešinėje)

Patricijos Gilytės parodos „Krašto kraštai“ vaizdas

Ciklas „Jūs esate čia“, popierius, pigmentas, tušas, sausa spygliuočių adata, auksas, 2021

Žalgirio laukas, eglių spygliai, vaizdo animacija, 2021

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *