Pasaulinę Žemės dieną „Rupert“ meno, rezidencijų ir edukacijos centre buvo kviečiamos pelkių dvasios

Meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“,  balandžio 20–22 d. surengė tarptautinį simpoziumą „Įžeminti“ (angl. „Earth Bonds“). Trijų dienų programa skirtingais pjūviais kvietė diskutuoti ir ieškoti ryšių tarp klimato kaitos keliamų iššūkių, technologijų, kultūros institucijų bei meninės vaizduotės. Į renginį svečiai atvyko iš Vokietijos, Prancūzijos, Estijos, Islandijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, kai kurie iš jų rinkosi atvykti traukiniais ar autobusais, taip siekdami prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos. Meninės programos metu savo kūrinius pristatė kviestiniai ir „Rupert“ centre reziduojantys šiuolaikinio meno kūrėjai.

Simpoziumas atidarytas Kompozitorių namuose

Simpoziumas atidarytas saulėtą balandžio 20-osios vakarą, kuomet dalyviai ir svečiai buvo pakviesti rinktis Vilniuje, Žvėryne įsikūrusiuose Kompozitorių namuose. Šiame architekto Vytauto Edmundo Čekanausko suprojektuotame pokario modernistinės architektūros pastate paskaitas skaitė Londono meno galerijų „Serpentine“ tyrimų ir plėtros skyriaus vadovė Victoria Ivanova ir Madride įsikūrusios meno institucijos „TBA21–Acedemy“ kuratorė Sofia Lemos.

V. Ivanova savo paskaitos metu aptarė per pastarąjį dešimtmetį vis didėjančią infrastruktūrinės perspektyvos integraciją į tarptautinį meno lauką. Taip pat ji pasidalino „Serpentine“ mokslinių tyrimų ir plėtros platformos kūrimo patirtimis, pateikė naudingų įžvalgų apie išmoktas pamokas ir nubrėžė skirtingus plėtros kelius ateities meno projektams. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas naujausioms technologijoms, tokioms kaip „blockchain“ sistemos, ir jų daromai įtakai kultūrinių institucijų strateginei plėtrai bei decentralizacijos procesams.

S. Lemos pristatė savo požiūrį į meninius tyrimus ir viešąsias programas, kuriose dalyvauja įvairių sričių atstovai, siekiantys vykdyti eksperimentus, kurių dalimi tampa kritiški apmąstymai, bendri kūrybiniai veiksmai ir gilios įžvalgos apie mūsų tarpusavio priklausomybę. Remdamasi „TBA21 Academy“ meninių tyrimų programa „Meandering“, ji gilinosi į kolektyvinę simbolinę instituciją, galinčia tapti paskata kurti ekologinius naratyvus ir artikuliuoti į politiką orientuotą meninę praktiką. Taip pat ji kėlė klausimą, kaip socialumo erdvių telkimas aplink ekologinius naratyvus gali būti naudingas regeneraciniam požiūriui į tvarumą, kuris daugiausia dėmesio skiria praktinėms, patirtinėms ir perskirstomoms darbo metodologijoms.

Paskaitų įrašai netrukus bus prieinamos „Rupert“ internetiniame puslapyje (anglų k.).

Kūrybinėse dirbtuvėse sukurtas „kolektyvinis kūnas“

Antrosios dienos dalyviai rinkosi Valakampiuose, kur vyko kūrybinės dirbtuvės, moderuojamos Berlyne ir Londone įsikūrusių organizacijų – „Trust“ ir „Gallery Climate Coalition“.

Pirmųjų kūrybinių dirbtuvių metu Lina Martin-Chan ir Calumas Bowdenas iš „Trust“ pristatė organizacijos veiklą ir nagrinėjo kolektyviškumo formas, kuriomis kuriamos lygiavertės, dalyvavimu grindžiamos organizacinės praktikos. Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama kolektyviniams kūnams ir balsams, leidžiantiems patirti pasaulį iš skirtingų perspektyvų ir pasitikėti atsitiktinumu.

Atlikdami įvairias užduotis, dalyviai turėjo galimybę įsivaizduoti ir sukurti „kolektyvinį kūną“ – apibrėžti jo istoriją, sprendimų priėmimo procesą, aptarti dalyvių įtraukimo, nuosavybės, komunikacijos ir jos tono klausimus. Taip pat vyko sprendimų priėmimo pratybos, per kurias buvo nagrinėjami įvairūs metodai, pavyzdžiui, vadinamasis kvadratinis balsavimas ir atstovaujamoji demokratija.

Antrąsias dirbtuves moderavo Aoife Fannin, atstovaujanti tarptautinę, narystės pagrindu veikiančią organizaciją „Gallery Climate Coalition“, vystančią tvarios veiklos metodikas kultūros sektoriui. Ji pristatė organizacijos veiklą, naudojamų metodų ir įrankių amplitudę bei išsamiau supažindino su anglies dioksido skaičiuoklės įrankiu. Jis renka ir analizuoja išmetamo anglies dioksido duomenis, tad atitinkamai išsikėlus tikslus, gali padėti norint sumažinti savo anglies pėdsaką.

Vėliau dalyviai įsitraukė į atvirą pokalbį apie kiekvieno kolektyvinį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą. Diskusijos metu buvo ieškoma veiksmingų, plataus masto bendrų sprendimų, galinčių padėti pasukti ekologiškos ir atsakingos veiklos link jau dabar, kultūros organizacijoms imantis aktyvaus vaidmens kovojant su klimato krize ir siekiant sisteminių  pokyčių

Įsižeminimas, dirbtinis intelektas, laktuojantys augalai ir pelkių dvasios

Trečioji simpoziumo diena buvo simbolinė – balandžio 22-ąją kasmet pasaulyje švenčiama Žemės diena. Šiaip progai miškų apsuptyje šalia Nėries įsikūrusiame centre svečiai buvo pakviesti rinktis vakare, likus valandai iki sutemų. Vakaras atidarytas apibendrinančia diskusija su simpoziumo svečiais ir dalyviais, o saulei  pradėjus pamažu leistis, visi pakviesti prisijungti prie programos tęsinio lauke. Tiksliau – į kiek toliau nuo pastato esančius laukus, kur laukė trys į duobes įlipę aktoriai: Adelė Šuminskaitė, Jevgenijus Kovalčukas, Kristina Morta Paškevičiūtė. Taip buvo pristatytas menininko Barnetto Coheno performansas „rottttttttttt“, kvietęs nagrinėti kalbinius simbolius, kurie materializuojasi dvikalbėje nesuderintoje erdvėje. Aktoriai personažus įkūnijo pasitelkdami į savo asmenines, profesines, politines ir nacionalines istorijas.

Po B. Coheno performanso renginio svečiai pakviesti keliauti upės link, kur juos pasitiko „Rupert“ alternatyvios edukacijos programos alumnės HASHIA performansas mistiniu pavadinimu „⌈⌉ ⌴ ⌇“. Menininkė kartu su dar dviem atlikėjais Noyumi Juška ir Une Talmantaite savo šokiu kūrė bendrystės su šalia esančiu vandens telkiniu aurą.

Pasibaigus šokiui prie upės, visi rinkosi viduje sušilti ir pasižvalgyti į tris skirtingas instaliacijas: „Rupert“ rezidentų Marissos Lee Benedict ir Davido Rueterio „Metriką“, iš Vietnamo atvykusios ir taip pat centre reziduojančios menininkės Ngoc Nau „Ritual Object 1“ ir suomių menininkės Jennos Sutelos „HMO Nutrix – Secret Garden“.

Institucinės dinamikos performansas „Metrika“ gilinosi į nuo XIV a. pabaigos iki šių dienų paplitusias žemės sutarčių interpretacijas. Remiantis jomis, dirbtiniam intelektui pateikiamos užklausos: šviesą reikia įjungti ar išjungti? Taip „Rupert“ skaitykloje buvo kuriama fragmentiška mizanscena, sustiprinta nuosavybės sutarčių kalba, kuriančia neramią atmosferą.

Video instaliacija „Ritual Object 1“ atspindėjo menininkės Ngoc Nau patyrimus gimtajame mieste Vietname, kur 2014 m. „Samsung“ kompanija pradėjo statyti gamyklos kompleksą. Nuolat besikeičiančioje vietovėje išlieka vietos gyventojų maldos vietos, skirtos Motinos deivės ritualinėms apeigoms, tarnaujančioms jų dvasiniam tikėjimui. Šia tradicija jie prisimena praeitį ir išreiškia viltį, kad dievai juos apsaugos. Menininkė kelia klausimą apie technologijų plėtros ir religijos išsaugojimo koegzistenciją.

Jennos Sutelos instaliacija pakvietė aplankyti kiek netradicinę „Rupert“ erdvę – rūsyje įsikūrusią serverinę. Ten buvo galima išvysti augalus, iš kurių teka pieno sula, įgarsintus biomimetinio gerklinio dainavimo. Šis kūrinys kvietė kartu su ja permąstyti kūno skysčius – konkrečiai psichobiotines pieno savybes.

Vakarą užbaigė menininko Jasper Griepink performansas „OAKbaLLZ and EELskin“. Instaliacija pavadinimu „Murky Medicine Swamp“ tyrinėjo pelkės teikiamas medicinines ir mistines dovanas: vaistažoles, kvapą ir smarvę, drėgmės perėjimą į sausumą ar atvirkščiai – vandens į žemę, jų tarpusavio medžiagiškumą, panardinimą, odos dengimą, atspindžius, emocijas, liūdesį, sielvartą ir net mirtį. Perfomanso metu pelkė virto emocinio garbinimo ir apmąstymų erdve, kurioje J. Griepink kvietė pelkių dvasias ir dalijosi savo patirtimi iš kitoje pusėje esančios karalystės.

***

Dalyviai: Victoria Ivanova („Serpentine Galleries“), Sofia Lemos („TBA21“), Lina Martin-Chan ir Calumas Bowdenas („Trust“), Aoife Fannin („Gallery Climate Coalition“), Jasper Griepink, HASHIA, Jenna Sutela, Barnettas Cohenas, Marissa Lee Benedict ir Davidas Rueteris, Ngoc Nau.

Komanda: Viktorija Šiaulytė, Tautvydas Urbelis, Eglė Kliučinskaitė, Rugilė Miliukaitė, Karolina Augevičiūtė, Simona Šulnytė, Augustė Verikaitė, Eglė Pundzevičiūtė, Justas Bø, Antanas Dombrovskij.

Simpoziumą „Įžeminti“ remia – Vilniaus miesto savivaldybė, Nordic Culture Point, „Tech Zity“. Partneris – Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Simpoziumas yra dalis ilgalaikio tarptautinio projekto „tvari institucija“, įgyvendinamo kartu su partneriais „E-WERK Luckenwalde“ (Vokietija) ir „LUMA Arles“ (Prancūzija).

Projektą „tvari instituciją“ finansuoja Europos Sąjunga, Teltow-Fläming, Lietuvos kultūros taryba.

Čia išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar kitų finansavimą teikiančių institucijų nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą suteikusi institucija negali būti laikomos už jas atsakingos.