Paroda „Takūs kūnai 1/5. Žmonės ir nežmonės” kultūros laive „Nemuno7“ Zapyškyje, Kauno rajone

2022 m. birželio 21 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iki birželio 29 d. kultūros laive „Nemuno7“ (dešiniajame Nemuno krante, Zapyškyje, Kauno rajono kurortinėje teritorijoje) veikia Tomo Daukšos, Godos Palekaitės ir Adrijanos Gvozdenović paroda „Takūs kūnai 1/5. Žmonės ir nežmonės”. Parodos kuratorius – Valentinas Klimašauskas. 

Ar galime suprasti gyvūnus? Kokiomis sąlygomis gali vykti ar nevykti kūrybingas ar tvarus bendradarbiavimas su nežmoniškais veikėjais? Kaip atsiskleidžia antropomorfizmo arba žmogaus bruožų priskyrimo gamtai problematika? Pirmajame parodų cikle su šiais klausimais skirtingai susiduria dvi instaliacijos.

Tomo Daukšos šviesos instaliacija Laimės švieselės yra, iš pirmo žvilgsnio, neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas vaizduojamąjį meną ir dizainą apjungiantis projektas. Juo menininkas kelia itin aktualų klausimą, ar vaisingos ir realios yra mūsų tvaraus gyvenimo pastangos.

Šviesos instaliacija sukurta panaudojant miške rastus bebrų apgraužtus pagalius. Pastarieji surišti suyrančiomis augalinio pluošto virvelėmis. Menininkas naudoja primityvią rišimo techniką, dažnai sutinkamą amatuose. Pagalių viršuje įtaisytos sunkiai perdirbamos LED disko lemputės tarsi nuneigia autoriaus dėtas pastangas sukurti tvarų kūrinį. LED lemputės dar visai neseniai buvo brangi ir tik retiems įperkama bei prieinama inovacija, tačiau ilgainiui ši naujovė tapo įprasta, kasdien – ji tapo bene pagrindiniu šių laikų šviesos šaltiniu.

Godos Palekaitės ir Adrijanos Gvozdenović video Antropomorfinės bėdos kalba apie žmogaus ir gyvūno susidūrimą. Susidūrę gyvūno ir žmogaus žvilgsniai yra pasmerkti tarpusavio nesupratimui, nes jie vienas kitą atpažįsta tik kaip kitą – svetimą, jei ne iš baimės, tuomet iš noro pažaboti. Žymioje 1977 m. esė Kodėl stebėti gyvūnus, John Berger mums primena, kad gyvūną įmanoma prijaukinti, pagauti, nužudyti ar suvalgyti, tačiau niekada neįmanoma suprasti. Yra teorija, teigianti, kad kalba pirmiausia išsivystė tam, kad apibūdintų žmogaus ir gyvūno santykius; panašiai kaip ir menas – pirmieji uolų piešiniai vaizdavo gyvūnus. Jų tylėjimas, bendros kalbos nebuvimas lėmė žmogaus ir gyvūno atstumą ir atskirtį. Arba, kaip kitose kultūrose buvo manoma – jog būtent žmonėms trūksta gebėjimo kalbėtis su gyvūnais ir todėl tie, kurie šį gebėjimą turėjo, buvo laikomi išskirtiniais – kaip Orfėjas, šnekėdavęs su gyvūnais jų kalbomis.

Šis filmas – tai menininkių susidūrimas su mirusiais ir gyvais gyvūnais bei augalais, kaip tam tikra kontempliacijos forma, kur kamera veikia kaip „nesusikalbėjimo prarajos“ veidrodis. Antropomorfinės, antropocentrinės, antropofilinės bėdos – tai mūsų visų, žmonių ir nežmonių bėdos, kurias šis projektas siūlo permąstyti. Kas yra ir kas galėtų būti žmogiška ir nežmogiška? Ir kaip, mąstant per plotmes ir ryšius, galėtų atrodyti politiniai ir istoriniai jų santykiai?

Filmas sukurtas kaip projekto Antropomorfinės bėdos (Anthropomorphic Trouble) dalis, kurį britų šiuolaikinio meno organizacijos „Arts Catalyst“ kvietimu inicijavo Goda Palekaitė, vėliau pasikvietusi prisijungti Juodkalnijos menininkę Adrijaną Gvozdenović. Pasitelkdamos Žemę kaip istorinį ir diskursyvų kūną, besimokydamos iš kosmologijų ir ekologijų, projekto autorės kuria asociatyvaus mąstymo peizažą ir siūlo naują kritišką požiūrį, jungiantį ekologines problemas, geologinius procesus, skirtingas laiko sąvokas, bei sudėtingą ryšį tarp Žemės ir jos gyventojų. Besidalindamos tyrimų, 2019-2021 metais vykdytų skirtingose vietovėse medžiaga, istorijomis, artefaktais ir kūriniais, menininkės siekia sukurti terpę, žiūrovą kviečiančią patirti ir diskutuoti apie antropomorfines bėdas.

Projektą Antropomorfinės bėdos kuravo „Arts Catalyst“ bendradarbiaujant su Delfina Foundation. Pirmą kartą jis buvo pristatytas knygos, šio filmo, instaliacijos, ir performanso formatu Whitechapel galerijoje, Londone, 2021 m. lapkritį.

Architektė: Sigita Kundrotaitė – Savickė
Prodiuseris: „Ars futuri“

Renginys yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Nuotraukos: Lukas Mykolaitis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *