Paroda „Šmėklų miškas“ NMK

2020 m. rugsėjo 28 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iki lapkričio 8 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veikia paroda  „Šmėklų miškas“ – tarptautinė aštuonių šiuolaikinių menininkų, dirbančių su skirtingomis medijomis ir temomis, ekspozicija, kurioje tiriamas vietiniuose ir visos planetos miškuose persipynusių mitinių, ekologinių ir istorinių paralelių  spektras. Grupinė paroda, kuruojama Stokholme gyvenančio kuratoriaus Rado Ištoko, žymi paskutinę „4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą“, NMK nuo 2017 m. vykdomo tęstinio Europos bendradarbiavimo projekto, dalį. Jame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ribinių ir pereinamųjų situacijų, susitaikymo ir kultūros paveldimumo temoms.

Tarptautinėje parodoje „Šmėklų miškas“ pristatomi naujai užsakyti ir anksčiau sukurti aštuonių šiuolaikinių menininkų darbai. Kaip idėjinį atspirties tašką pasitelkiant miškų naikinimo ir kultivavimo, perkėlimo bei iškeldinimo Kuršių nerijoje istoriją, taip pat šventųjų girių reikšmę Baltijos regione, ši paroda sumanyta kaip pasivaikščiojimas po užburtą mišką. Miškas čia įsivaizduojamas kaip gyvas organizmas, kuriame gyvena ne tik laukiniai gyvūnai, keliautojai, grybautojai ir uogautojai, bet ir hibridinės būtybės bei neišaiškintos praeities ir galimos ateities vaiduokliai. Kaip ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, „Šmėklų miškas“ suvokiamas kaip draustinis, kuriame skirtingi balsai, nors kartais ir kakofoniškai, vienas kitą papildo bei sustiprina.

Ši paroda ir 2021 m. sausį pasirodysiantis jos katalogas – paskutinis iš keturių kviestinio kuratoriaus Rado Ištok Nidos meno kolonijoje (NMK) kuruoto projekto skyrių. Įvairius formatus apimantis projektas Nidoje įgyvendintas kaip platesnio Europos bendradarbiavimo projekto „4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą“ (angl. 4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture), bendrai finansuojamo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“, dalis. Vykdant minėtą programą, penki iš projekte dalyvaujančių menininkų 2019 m. rudenį du mėnesius praleido NMK rezidencijoje, kur ruošė naujus parodai užsakytus darbus. Tų pačių metų spalio mėnesį kolonijoje vyko trijų dienų dirbtuvės Lūkuriuojant ant slenksčio“, kurių metu tyrinėtos perėjimo, srauto ir takumo erdvės. Vėliau, 2020 m. vasario mėn., išleistas to paties pavadinimo dirbtuves dokumentuojantis elektroninis leidinys.

Dalyvaujantys menininkai: Eglė Budvytytė, Susanna Jablonski, Paul Maheke, Santiago Mostyn, Jin Mustafa, Ieva Rojūtė, Mark Ther, Elin Már Øyen Vister.

Kuratorius Rado Ištok.

Parodos grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė.

2020 m. rugpjūčio 28 d.–lapkričio 8 d.
Paroda veikia antradieniais–sekmadieniais 10–17 val.

Parodą Nidos meno kolonijoje iki lapkričio 8 d. bus galima nemokamai apžiūrėti nuo antradienio iki sekmadienio. NMK imasi reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui – prašome atkreipti dėmesį, kad ir lauke, ir viduje vykstančiuose renginiuose privalu dėvėti veido kaukes. Būkite apdairūs ir išlaikykite bent 1 metro atstumą nuo kitų svečių lankydamiesi renginyje. Prašome likti namie, jeigu jaučiate COVID-19 simptomus arba įtariate, kad turėjote kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija suteikia erdves ir patogias sąlygas menininkams ir kitų sričių profesionalams, dirbantiems su vizualiąja kultūra, susikaupus ir netrukdomai veikti Nidoje, atokioje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje vietovėje. NMK supa unikalus Kuršių nerijos peizažas: miškai, smėlio kopos ir jūra. NMK vykdo rezidencijų programą, organizuoja kasmetinę Nidos doktorantų mokyklą, inicijuoja meno, edukacijos ir tyrimų projektus. 2011 m. įkurta Nidos meno kolonija veikia visus metus ir suteikia erdvę kūrybinėms dirbtuvėms, intensyviems kursams, parodoms, seminarams, repeticijoms, menininkų pristatymams bei kino seansams. 2019 m. NMK 58-ojoje Venecijos meno bienalėje pristatė Lietuvos nacionalinį paviljoną Saulė ir jūra: Marina, pelniusį „Auksinio liūto“ apdovanojimą už geriausią nacionalinį paviljoną.

Eglė Budvytytė (g. 1981 m.) yra Amsterdame gyvenanti menininkė. 2008 m. ji baigė Pieto Zwarto institutą Roterdame ir nuo tada veikia performanso bei vizualiųjų menų sankirtoje. Eglė kuria videodarbus ir performansus, tyrinėdama kūno, viešosios erdvės ir publikos santykius, traktuodama judesį ir gestą kaip galimus socialinės lyties, vaidmenų ir normų apvertimo įrankius. Tarp jos naujausių parodų – 2-oji Tarptautinė Rygos šiuolaikinio meno bienalė RIBOCA (2020 m.), XIII Baltijos trienalė Rygoje (2018 m.), Tarptautinis Lofoteno meno festivalis (2017 m.) ir „Art Dubai Commisions“ (2017 m.).

Susanna Jablonski (g. 1985 m.) yra Stokholme gyvenanti menininkė, dirbanti su skulptūra, video ir garso kompozicijomis. Dažnai kruopščiai išbaigtas skulptūras su liaudiškais objektais jungiančiose jos instaliacijose tyrinėjama ontologinė medžiagų ir kūnų vertė – kaip jie išsilaiko arba suyra, ir kaip jų apgyvendintiems laikotarpiams ir vietoms priskiriama prasmė. Jablonski kūriniai pastaruoju metu eksponuoti Bonniers kunsthalėje Stokholme (2020 m.), Pietų Albertos meno galerijoje Letbridže, Kanadoje (2020 m.) ir OBRA Malmėje (2019 m.). Nuo 2017 m. Jablonski dirba su tęstiniu meninio tyrimo projektu Gender of Sound Karališkajame meno institute Stokholme.

Paul Maheke (g. 1985 m.)  dirba ir gyvena Londone. Maheke įgavo meno praktikos studijų magistro laipsnį Aukštesniojoje nacionalinėje menų mokykloje Paryžiuje-Serži (2011 m.), o 2015-aisiais „Open School East“ užbaigė menininkams ir kultūros profesionalams skirtą partnerių programą Londone-Margeite. Jo kūryboje, apimančioje performansą, instaliacijas, garso ir video kūrinius, permąstomas archyvinis kūno potencialas, tyrinėjant, kaip sudaroma atmintis ir tapatybė. Tarp jo solo parodų yra OOLOI, „Triangle France“ Marselyje (2019 m.); A fire circle for a public hearing, „Vleeshal“ Midlburge (2019 m.) ir Chisenhale galerijoje Londone (2018 m.); ir Letter to a Barn Owl, „Kevin Space“ Vienoje (2018 m.). Tarp grupinių parodų – Meetings on Art 58-ojoje Venecijos bienalėje (2019 m.) ir 13-oji Baltijos trienalė Talino menų halėje (2018 m.).

Elin Már Øyen Vister (g. 1976 m.) yra menininkė, kompozitorė ir rankiotoja (angl. „forager“), gyvenanti Rioste, Norvegijoje. Jos patirtis garso, muzikos, lauko įrašo ir radijo srityse suteikia tarpdisciplininį pobūdį jos kūriniams, tyrinejantiems klausymą kaip meninę praktiką ir būdą patirti ir konstruoti pasaulį. Siakiant atsiplėšti nuo vakarietiškų patriarchalinių hegemoninių naratyvų, Már kūriniuose susitelkiama į kraštovaizdyje glūdinčią išmintį, atsispiriant nuo čiabuvių metodologijos ir queer, multikultūrinio ir daugiabalsio visatos suvokimo. Tarp jos tęstinių projektų – Soundscape Røst ir Deconstructing Norwegian-ness. Már pat yra viena iš „Røst“ rezidencijų programos Skomvær Fyr miestelyje Norvegijoje organizatorių.

Santiago Mostyn (g. 1981 m.) gyvena ir dirba Švedijoje, bet palaiko tvirtus ryšius su Zimbabve ir Trinidadu ir Tobagu, valstybėmis, kuriose užaugo. Menininkas kuria filmus, instaliacijas ir performansus, kurie kvestionuoja ribas tarp skirtingų kultūros sferų, pasitelkdami išmintį ir istoriją, glūdinčią tiek kūne, tiek racionaliame prote. Mostyn yra rodęs kūrinius įvairiose institucijose bei renginiuose, tarp jų – 12-ojoje Afrikos fotografijos bienalėje Recontres de Bamako Bamake (2019 m.), Geteborgo bienalėje (2017 m.), Moderna muziejuje Stokholme (2016 m.), Stavangerio Kunsthalėje (2014 m.) ir Malmės Kunsthalėje (2013 m.). Tarp naujausių parodų –  Not a Single Story II „Wanås Konst“ Knislingėje, Švedijoje (2019 m.), Survival Kit 10.1 Latvijos šiuolaikinio meno centre Rygoje (2019 m.) ir The Measure of All Things: On the (In)Human Lundo Kunsthalėje (2019 m.). 2018 m. Mostyn buvo vienas iš With the Future Behind Us, Švedijos šiuolaikinio meno apžvalgos Moderna muziejuje, kuratorių.

Ieva Rojūtė (g. 1989 m.) gyvena ir dirba Vilniuje. Jos erdvinės instaliacijos formą įgyjančiuose tekstiniuose kūriniuose tyrinėjami kasdieniai žmonių santykiai, šeimos, individo tapatybės konfliktai bei kasdienybės folkloras, nuolat grįžtama prie pagrindinių baimės, nesėkmės, nelaimės, nerimo nuojautos temų. Rojūtės kūryba buvo pristatyta „Autarkia“ Vilniuje (2019 m.), „Bus Projects“ projektų erdvėje Melburne (2019 m.), XIII-ojoje Baltijos trienalėje ŠMC ir Talino parodų rūmuose (2018 m.), Zamek Ujazdowski Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje (2018 m.), „TUM Cultural Association“, Le Murate, Florencijoje (2018 m.) ir kitur. Rojūtė taip pat yra surengeusi personalines parodas „PS2“ projektų erdvėje Belfaste, Šiaurės Airijoje (2019 m.) ir projektų erdvėje „Editorial“ Vilniuje (2018 m.).

Mark Ther (g. 1977 m.) yra vizualaus meno ir filmų kūrėjas, gyvenantis Prahoje. Jis baigė Prahos dailiųjų menų akademiją, įskaitant mainų programą „Cooper Union“ Niujorke. Thero videodarbai ir filmai, kuriuose realybė neretai jungiama su fikcija, savo temomis renkasi trauminius, kontroversiškus ir nuslopintus klausimus, tokius kaip socialinė lytis, seksualumas ir Sudetų tapatybė, įskaitant Sudetų vokiečių istoriją bei trėmimą iš Čekijos pasienio žemių po Antrojo pasaulinio karo. Šias problemas papildo humoro, popkultūros, sensualumo, camp ir queer estetikos elementai.

Jin Mustafa (g. 1988 m.) yra vizualaus meno kūrėja, DJ ir elektroninės muzikos prodiuserė, gyvenanti Stokholme. Ji dirba su video, objektais, garsu ir muzika, tyrinėdama ryšius tarp technologijos, įsivaizduojamų erdvių ir asmeninės bei kolektyvinės atminties klausimų. Tarp jos naujausių parodų – The Shift Haninge Kunsthalėje Stokholme (2019 m.), Ripple Alta menų erdvėje kartu su Signal, Malmėje (2018 m.); If she wanted I would have been there once, twice or again Zeller Van Almsick galerijoje Vienoje (2018 m.); kartu su Natália Rebelo sukurtas kūrinys parodai Chart Emerging Šarlotenburgo Kunsthalėje Kopenhagoje (2018 m.) ir I’m fine, on my way home now, „Mossutställningar“ Stokholme (2017 m.)

Rado Ištok yra yra kuratorius, rašytojas ir redaktorius, gyvenantis Stokholme. Kaip Europos bendradarbiavimo projekto 4K: Nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą (4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture) kuratorius, jis Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje kuravo menininkų rezidencijas, vedusias link parodos Šmėklų miškas (2020 m.) ir kūrybinių dirbtuvių Lūkuriuojant ant slenksčio (Dwelling on the Threshold, 2019 m.). Taip pat jis vadovauja projektui Spaces of Care, Disobedience and Desire (2018–2020 m.), diskursyviai tyrimų platformai, įgyvendinamai kartu su Marie-Louise Richards ir Natália Rebelo Karališkajame menų institute Stokholme. 2020 m. jam tyrimų stipendijas skyrė Helge Ax:son Johnson fondas ir Slovakijos menų taryba. Tarp naujausių parodų – Black Atlas Július Koller draugijoje Bratislavoje (2019 m.), Liquid Horizons „tranzit.sk“ Bratislavoje (2019 m.), Other Visions PAF Animacinio kino festivalyje Olomouce, Čekijoje (2018 m.); I’m fine, on my way home now „Allkonstrummet“ Stokholme (2017 m.). Tarp jo redaguotų leidinių – Jacqueline Hoàng Nguyễn meninė knyga Crating the World (Athénée Press, 2019 m.) ir elektroninės publikacijos Lūkuriuojant ant slenksčio / Dwelling on the Threshold (Nidos meno kolonija, 2020 m.) ir  Decolonising Archives (L’Internationale Online, 2016 m.).

Paroda yra „4K: nuo konflikto iki konsensuso per kūrybiškumą ir kultūrą“ projekto dalis.

Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Nuotraukoje Santiago Mostyn filmas „Piešinys Bellevue dvarui”, 2018. 16mm juosta perkelta į 2K formatą, stereo garsas, spalvos / juoda ir balta, 12’00”. Menininko nuosavybė

Susannos Jablonski instaliacija „Adrianos Akato“, 2019. Marmuras, popierinis molis, stiklas, keramika, vaizdo įrašas ir įvairios kitos medžiagos. Menininkės nuosavybė. Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Priekyje: Susannos Jablonski darbas „Henrio kušetė“, 2019. Marmuras, popierinis molis, vapsvų lizdas, keramika, tekstilė. Menininkės nuosavybė

Filmas kairėje: Eglės Budvytytės kartu su Marija Olšauskaite ir Julija Steponaityte sukurtas darbas „Dainos iš kosmoso: mutuojantys kūnai, bliūkštančios žvaigždės“, 2020. HD vaizdo įrašas, trukmė 29 min. Menininkių nuosavybė. Sukurtas parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Kūrinys prodiusuotas kartu su antrąja Tarptautine Rygos šiuolaikinio meno bienale, RIBOCA2

Marko Thero filmas „Golo“, 2020. Trukmė 21 min. Menininko nuosavybė. Ant sienos Ieva Rojūtė, „Persekiojantis natūralus, žiaurus ir malonus”, 2020. Lipdukai, tapetai. Menininkės nuosavybė. Abu darbai sukurti parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paulo Maheke kūrinys „Mes gurkštelėjome iš velnio taurės“, 2020. Balintas audinys, rankų darbo stiklas. Menininko ir „Sultana“ galerijos Paryžiuje, nuosavybė. Sukurtas parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Jin Mustafa filmas „Užbėgant regai už akių“, 2020. Trukmė 5 min. Menininkės nuosavybė. Sukurtas parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paroda „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Paulo Maheke kūrinys „Mes gurkštelėjome iš velnio taurės“, 2020. Balintas audinys, rankų darbo stiklas. Menininko ir „Sultana“ galerijos Paryžiuje, nuosavybė. Sukurtas parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Ant langų: Ieva Rojūtė, „Persekiojantis, natūralus, žiaurus ir malonus“, 2020. Lipdukai, tapetai. Menininkės nuosavybė. Sukurtas parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Elin Már Øyen Vister darbas „Aukojimai vėjo, jūros ir žemės balsams“, 2020. Keramika, mediena, tekstai, garsai, muzika, jūros vanduo. Sukurtas parodai „Šmėklų miškas“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje

Nuotraukos: Ansis Starks

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *