Mildos Dainovskytės ir Jeronimo Mantvydo Seibučio paroda „Sklisti“

2021 m. spalio 29 – lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto ChGF Geomokslų instituto Geologijos muziejuje (M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius) veikė Mildos Dainovskytės ir Jeronimo Mantvydo Seibučio paroda „Sklisti“.

1862 m. Prahoje, adresu Wassergasse 736-II, gamtininkas Václav Frič (1839-1916 m.) įkūrė pirmąją gamtos istorijos parduotuvę. Jo studijoje ruošti zoologijos, botanikos ir mineralų pavyzdžiai buvo tiekiami pasaulio muziejams bei švietimo įstaigoms, taip pat domino privačius kolekcionierius.

Vadinamojo „Naturalienhandlung“ – gamtos istorijos pardavėjo – paruošti mineralų modeliai saugomi ir Vilniaus universiteto ChGF Geomokslų instituto Geologijos muziejuje, kur ne vieną dešimtmetį tarnauja kaip edukaciniai įrankiai. Greta šių dirbinių, dar 1803 m. įsteigtame muziejuje eksponuojamas rinkinys, sudarytas iš mokomosios-demonstracinės regioninės geologijos, paleontologijos, petrologijos, mineralogijos kolekcijų.

Industrializacijai ir urbanizacijai pasiekus piką ir taip išaugus grėsmei gamtai, atsigręžti į planetą bei jos išteklius žmogui tapo dar aktualiau. Muziejai buvo pripažinti didaktinėmis institucijomis, imta vis stipriau populiarinti mokslinę gamtos istoriją.

Pasitelkdamas stiklą, keramiką, medį ir popierių Václav Frič modeliavo tūrines antrosios XIX a. pusės gamtos mokslų atradimų vizualizacijas. Iš popieriaus išlankstyti trapiomis stiklo plokštelėmis apgaubti kristalų modeliai primena ritualinius objektus – paradoksaliai naivius gamtos raidos ir istorijos reprezentacijai sulipdytus apeigų pabūklus.

Sklisti – tai įrankių rinkinys, kuriame formų tikslumo netekę ir žemėtyros artefaktais tapę briaunainiai atsiduria kitapus molinių uostymo talpų. Kvapai ir jų potyris čia atspindi tarpinę būseną, įtraukiančią į ambivalentišką pirmapradžių ištakų ir dar tik būsimų atradimų susidūrimą.

Milda Dainovskytė – šiuolaikinio meno kuratorė, menininkė. Parodoms rengti įprastai renkasi tam nepritaikytas ar asmeniškai svarbias erdves, periferiją. Asmeninėje kūryboje pasitelkia istorinius archyvus, garsą, judančius vaizdus, grafikos technologijas ir kvapus. Kuratorinio dueto (drauge su Laurynu Skeisgiela) narė ir viena iš susitikimų erdvės „Lokomotif“ – kurioje jungiamos šiuolaikinio meno praktikos ir miesto identiteto formavimo strategijos – įkūrėjų.

Jeronimas Mantvydas Seibutis – menininkas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Autoriaus kūryboje sutinkamos istorinę atmintį ir kultūrines kolektyvines traumas žyminčių artefaktų bei miesto organizmo paralelės.
Daug metų studijavęs ir domėjęsis japonų estetikos sampratomis, keramikos ir gėrimų kultūra, pastaraisiais metais kuria vienetinius keramikos indus, atrasdamas naujas funkcionalumo, disfunkcijos ir ergonomikos ryšiais paremtas formas. Šie kūriniai degami malkinėse krosnyse pasitelkiant Raku arba Anagama technologijas.

Parengta remiantis: Journal of the History of Collections vol. 17 no. I (2005) „Václav Frič (1839–1916) and his influence on collecting natural history“ by Henri Reiling and Tat’jána Spunarová.

Paroda veikė Vilniaus universiteto ChGF Geomokslų instituto Geologijos muziejuje (M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius).

Nuotraukos: Lauryno Skeisgielos