Paroda „Post Ars. Partitūra“ ŠMC

Birželio 17 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre atidaroma paroda „Post Ars. Partitūra“.  Parodos menininkai: Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas ir Gintaras Zinkevičius. Kuratorės: Julija Fomina ir Agnė Narušytė.

Kiekvienas menininkų grupės Post Ars pasirodymas būna įvykis. Jos nariai Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas ir Gintaras Zinkevičius atlieka savo partiją bendrame parodos ar akcijos kūrinyje. Muzikos forma jungia atskirus kūno meno, performanso, instaliacijos, hepeningo elementus į visumą, o veiksmo erdvė ir idėja yra partitūra. Todėl toks ir šios parodos pavadinimas, primenantis ir garsųjį grupės kūrinį „Partitūra“, 1993 m. įgyvendintą Europos bienalėje Niederlausitz II. Anuomet „natomis“ tapo tarp pabėgiais nubraižytų penklinių atsidūrę peizažo elementai: medžiai, paukščiai, akmenys, žolės ir net vėjas. Šioje parodoje „partitūra“ tampa fotografija, o kiekvienas menininkas atlieka savo partiją pasitelkdamas poligrafiją, kasdieniškus daiktus, kūnus, gamtos stichijas ir žodžius, kurie iškloti ant grindų žiūrovams po kojomis kaip „brandžios MINDYS“.

Fotografija ilgai buvo laikoma tik performatyvių veiksmų dokumentacijos priemone, tačiau dabar ji tampa savaime įdomiu kūriniu. Tarp neryškių, atsitiktinių stebėtojų užfiksuotų kadrų išsiskiria veiksmo eigą ir idėją taikliai perteikiantys Harry Shunko, Jánoso Kendero, Minoru Hirata’os, Babette Mangolte, o Lietuvoje – Gintaro Zinkevičiaus darbai. Atkūrus nepriklausomybę, Post Ars nutarė sudaryti 1989–1991 m. grupės veiklą pristatančią kolekciją. Daugumą performansų ir akcijų specialiai fotografavo pats G. Zinkevičius, o trečdalį atspausdino iš atrinktų Giedriaus Liago, Arūno Kulikausko, Laimio Brunzos ir Gintauto Stulgaičio negatyvų. Kolekcija apima platų idėjų spektrą – žaidimą erdvės ir laiko suvokimu, kūno metamorfozes, kasdieniškų daiktų ir poligrafijos ritmiką, kosmogoninius ritualus. Fotografas čia dalyvauja kaip režisierius, nes veiksmo visuma ir piešinys erdvėje dažnai aprėpiami tik aukštai virš žemės iškilusiam žvilgsniui. Dabar ši kolekcija mums primena naujų laikų pradžios atmosferą ir jauno meno entuziazmą kuriant iki tol nematytas formas, veržiantis pro politines užtvaras.

Taip pat parodos metu ŠMC skaitykloje rodomas Gintaro Zinkevičiaus ir Audriaus Kemežio filmas „Recepcija“, pristatantis šioje erdvėje 1996 m. vykusią Džiugo Katino ir Dariaus Gerasimavičiaus akciją su Post Ars, skirtą parodų „FLUXUS Vokietijoje 1962–1994“ ir „Jurgis Mačiūnas. FLUXUS menas-pokštas“ (iš G. ir L. Silvermanų kolekcijos) atidarymui.

Post Ars grupė oficialiai susikūrė 1989 m., nors jos nariai Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas ir Gintaras Zinkevičius įvairiai susigrupuodami bendradarbiavo jau nuo dešimtmečio pradžios. Tais pačiais metais jie surengė įspūdingą akciją Zatyšių smėlio karjere, o 1990 m. – parodą „Kauno dailininkų instaliacijos“, iššaukusią dailininkų protestą. 1992 m. 60 egzempliorių tiražu išleistoje savadarbėje knygoje „Post-Ars“ (dalyvavo Herkus Kunčius) grupė pristatė savo idėjas tekstais: parafilosofiniais eksperimentais, kalbos geometrija, dadasemiotinėmis esė, aforizmais ir piešiniais, o 1994 m. reaguodami į Seimo rinkimus vasario 16-osios proga surengė akciją Kauno gatvėse „Šešiolikos taktų periodas“.

Parodos rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki rugpjūčio 14 d.

Nuotrauka: Česlovo Lukensko akcija „Keliaujantys keturkampiai“ kartu su Post Ars, 1990. Gintaro Zinkevičiaus fotografija.