Paroda „Modernūs Kauno kurortai tarpukariu 1918-1940“ galerijoje „101“

 „Kauno rajono kurortai ir vasarvietės beveik išimtinai yra susispietusios mūsų upių Nemuno ir Neries pakraščiuose. Gražios pušynais apaugusios Nemuno ir Neries upių pakrantės to rajono kurortams ir vasarvietėms teikia gražų idilišką foną. Kauno rajono kurortai ir vasarvietės pasižymi savo sveiku pušynų oru, geromis upių maudyklėmis ir gražiomis apylinkėmis. Atilsio ir sveikatos bei estetinio pasigėrėjimo čia yra iki valiai.”

(Lietuvos aidas, 1933)

Lapkričio 17 dieną, 17 valandą Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101” (Muitinės g. 7) atidaroma istorinė paroda „Modernūs Kauno kurortai tarpukariu Ÿ 1918-1940”.

Tarpukariu stiprėjantis valstybės dėmesys higienos klausimams lėmė, kad sveikatingumo ir poilsio įstaigos tapo neatsiejama kasdienės socialinės infrastruktūros dalimi. Todėl jau XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje aplink sostinę prie upių pradėjo formuotis didžiausia Lietuvoje sveikatingumo „židinių“ koncentracija. Šį rekreacinį tinklą kartu su Kauno pliažais sudarė Kulautuva, Kačerginė, Lampėdžiai, Aukštosios Panemunės gyvenvietė ir kiek labiau nutolęs Birštonas.

Parodoje siekiama atskleisti tarpukario Kauno kurortų fenomeną kaip modernėjančios visuomenės reiškinį bei išryškinti architektūrinius miestietiškėjimo ženklus viešojoje ir privačioje erdvėje. Tai kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikyti bei naujai pastatyti vasarnamiai, vilos, kurhauzai, restoranai, sanatorijos, gydyklos, prekybinės paskirties objektai (kioskai), viešoji infrastruktūra (maudyklės, paviljonai). Fizinė aplinka byloja apie tai, kaip keičiantis tradicinei mąstysenai, praturtinant kasdieninį gyvenimą naujomis veiklos formomis, ypač susijusiomis su poilsiavimu, pramogavimu ir sveikatinimu, plečiasi architektūros formų ir tipų įvairovė pritaikyta besiilsinčiam žmogui.

Paroda galerijoje veiks iki gruodžio 22 dienos.

Parodos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.