Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus" Vilniuje ir Kaune

Iki rugpjūčio 28 d. MO muziejuje Vilniuje (Pylimo g. 17) ir Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune (A. Mackevičiaus g. 27), veikia dviejų dalių paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus”.

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Gal konkuruojantys, o gal būtini vienas kitam? Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena?

Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda, atverianti pamatinę dviejų miestų priklausomybę. Įvairiais pjūviais nagrinėjama Kauno ir Vilniaus kultūra, socialinis gyvenimas, panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, ką reiškia būti kauniečiu ar vilniečiu, koks jų požiūris į save ir kitą, identifikuojami ir dekonstruojami mitai, stereotipai bei kompleksai.

Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Tai dar prieš šimtą metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Römeris. Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda – ji atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva.

Suprasti meninę, kultūrinę ir politinę šių dviejų miestų sąveiką parodoje padeda „kalnai“ – centro, kliūties, iššūkio, komplekso, autonomijos, ginties metafora. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino kalną, Žaliakalnį, Boufalo kalną ir Pelėdų kalną – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos. Čia pasakojama, kaip susiformavo du centrai, akropoliai, ir kaip jie keitėsi nuo Lietuvos centro idėjos iki nevisaverčių sostinių reiškinio. Klausiama, ką reiškia būti polio gyventoju – kauniečiu ir vilniečiu, kaip kuriama miesto gyventojo tapatybė, jos tikrumas, išskirtinumas, autonomiškumas, stereotipai ir mitai.

Miestai taip pat apmąstomi kaip nekropoliai, kur fiziškai ir simboliškai laidojama, atsisveikinama ir įamžinama. Šitaip atminties ritualais parodoma, kaip miestai save suvokia, ką siekia pasilikti, o ką – atmesti ir kokie išryškėja tarpusavio skirtumai. Parodoje nagrinėjamos ir Kauno-Vilniaus jungtys ir mainai – nuo gamtinių iki simbolinių, nuo dipolio vizijos iki dvivietystės tapatybės, nuo kultūrinės donorystės iki darbo jėgos vampyrizmo.

Parodos kalnai ir motyvai atsikartoja abiejų muziejų ekspozicijų salėse, bet pasakoja skirtingas istorijas. Šitaip parodos koncepcija ir architektūra pati įkūnija riomerišką Kauno ir Vilniaus būtinybę būti kartu: norint pamatyti visą parodą, reikia aplankyti abu miestus.

Idėjos autoriai ir organizatoriai: Kauno miesto muziejus ir MO muziejus

Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta

Parodos kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė

Konsultantės: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė

Koordinatorės: Iveta Jaugaitė, Justina Juodišiūtė, Giedrė Malūkaitė, Sigita Žemaitytė-Strazdė

Architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas

Dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė

Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Paroda„Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus” MO muziejuje Vilniuje (nuotraukos: Rytis Šeškaitis)

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus” laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune (nuotraukos: Ona Bričkutė)