„Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Iki 2024 m. vasario 11 d. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) paroda „Uždegimas“.

Nuo prietemos įsitempusioje akies tinklainėje iškyla išdegintas peizažas.

Ant marmurinių grindų – plastikinio dirvožemio kopos. Elektriniais takeliais lyg ant motorinių neuronų ūsų juda protezuotus organus ir nervinių sistemų siluetus primenančių kinetinių figūrų galerija. Vietoje lubų – sapniškos arkų formos priešistorinių gyvūnų ar geologinės fosilijos. Tokiame delirium postpeizaže sunku rasti skirtį tarp to, kas anksčiau buvo laikoma gamta, o kas – žmogaus kūryba. Žmogaus organus uždegimo būsenoje primenantys objektai, architektūra, postgamtinis landšaftas, šviesa ir kitos technologijos susijungia į vientisą hibridinį technoorganizmą.

Nauja didelio mastelio Pakui Hardware paroda „Uždegimas“ kalba apie žmoniją ir pasaulį krečiančias karštines, apie „liepsnojančius“ planetos bei mūsų kūnus. Menininkus įkvėpė Maryos Rupos bei Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija“, kurioje vartojama uždegimo sąvoka metaforiškai kalba apie sisteminę skriaudą, daromą tiek žmonijai, tiek planetai. Uždegimas, anot knygos autorių, yra normalus kūno atsakas į toksiškas sąlygas, tad pirmiausia reikėtų „gydyti“ ne pavienius nesveikuojančius organus, o pačias sistemas – ekonomines ar socialines, – dėl kurių iš kartos į kartą perduodami lėtiniai negalavimai. Tiek knygoje, tiek parodoje jungiasi žmogiškasis ir planetinis masteliai – „liepsnoja“ ne tik mūsų, bet ir planetos kūnas. Kita svarbi knygos ašis, vystyta ir pastarųjų metų Pakui Hardware kūryboje, – kvestionuoti Vakarų pasaulio kosmologiją, kuriai būdingas nuolatinis fragmentavimas ar atskirtis – mąstymo nuo kūno, žmogaus nuo gamtos, „savo“ nuo „svetimo“. Parodoje šios atskirtys ištirpsta, susilieja į vieną mišrų spekuliatyvų organizmą, jungiantį architektūrą su gamta, mezozojų su šiuolaikybe, žmogų su technologijomis, plastiką su dirvožemiu.

Bendradarbiaudami su menininkais, šios kinetinės instaliacijos architektūrą ir plastikinės žemės landšaftą kūrė Ona Lozuraitytė-Išorė ir Petras Išora-Lozuraitis. Šios instaliacijos kontekste plastikas gali būti vertinamas ir kaip ilgaamžė, nesiskaidanti ir mus daug kartų pergyvensianti antropoceno erą reprezentuojanti fosilija, ir kaip įvairiausias ekosistemas planetos masteliu užteršęs užkratas. Architektus ir menininkus inspiravo trauminę praeitį menančios labirintiškos bei sapniškos Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus erdvės – tipiškas žmogaus veiklos stratigrafijos pavyzdys. Ant renesansinio pastato griuvėsių atstatyti pseudorenesansiniai rūmai įkvėpė architektus mąstyti apie gamtos inžineriją, aplinkos teraformavimą ir ne- / ekstrahuojamą architektūrą. Į pseudorenesansines cilindrines arkas, stilistiškai galinčias priminti iš milžiniškų priešistorinių gyvūnų fosilijų kurtas taisyklingas kolonų arkadas, inkorporuoti metaliniai bėgiai veikia kaip pastato kūną pratęsiantys protezai. Protezų motyvas – naudojamos silikoninės membranos, medicininės ar laboratorinės medžiagos – plėtojamas ir kinetinėje instaliacijoje. Lydyto aliuminio ir stiklo skulptūros gimė ekstremaliame karštyje ir kaitroje, o parodos erdvėje atgyja paliestos deginančio lazerio spindulio. Šioje įtraukiančioje choreografijoje, kuriamoje minėtų judančių ar stabilių skulptūrų, teraformavimo ir kitų elementų, svarbus vaidmuo tenka ir žiūrovams, kurių maršrutai ir žvilgsniai prasmiškai papildo šį postgamtinį piranezišką pseudoarcheologinį spekuliatyvios ekologinės sistemos griuvėsių landšaftą.

Po ilgos pertraukos personalinę parodą Lietuvoje rengiantis „Pakui Hardware“ kolektyvas 2024 m. kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Ši paroda yra įžanga į būsimąjį paviljoną.

Kuratorius Valentinas Klimašauskas
Projekto koordinatorius Evaldas Stankevičius
Architektė koordinatorė Eglė Jagminė
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas

Fotografijos: Ugnius Gelguda