Neribota dizaino kalba. Interviu su menininku, dizaineriu Vilmantu Žumbiu

Artnews.lt platformoje turime puikią erdvę kalbėtis su kūrybingais žmonėmis ir ieškoti atsakymų į ne visada vienareikšmiškas diskusijas. Aš vis dar nežinau homogeniško atsakymo į klausimą, kas yra geras dizainas, bet žinau, kad puikus vizualinis identitetas yra pirmasis šauklys į renginį, o iškalbingas knygos ar žurnalo viršelis dažnai sugundo leidinį parsinešti namo be tinkamo susipažinimo su turiniu. Kas yra gera vizualinė tapatybė? Kaip kuriamas knygos dizainas? Šie klausimai artimi mūsų pašnekovui Vilmantui Žumbiui (g. 1992 m. Skuode) – grafikos kūrėjui ir dizaineriui. Vilmantas įgyvendina plataus spektro kūrinius – grafikos dizaino, knygos meno, iliustracijos, animacijos. Jo kolaboracijų sąraše galime rasti ne vieną gerai žinomą autorių, leidyklą ar įstaigą. Kaip teigia kūrėjas, atradęs knygos dizainą, atrado ir savo vietą. Vilmanto kuriami leidinių dizainai – ilgai išieškotų, išdiskutuotų ir iškontempliuotų idėjų rezultatas. Visgi knygos – ne tik viršelis. Apie tai, savo kūrybinį kelią, mėgstamiausius projektus ir ateities planus kalbamės šiame interviu.

Baigei Grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, kur koncentravaisi ties knygų apipavidalinimu ir studijavai Grafinį dizainį Leipcigo Vizualiųjų menų akademijoje. Papasakok plačiau apie savo kūrybos ir mokymosi kelią.

Mano kūrybinis kelias prasidėjo Skuode, kur gimiau ir užaugau, dar gerokai iki studijų Vilniuje ir Leipcige. Pieštuko iš rankų nepaleidau nuo itin ankstyvo amžiaus, tiesiog negalėjau nekurti. Ko gero natūralu, kad meno studijos buvo mano vienintelis pasirinkimas.

Pradžia Vilniaus dailės akademijoje buvo sudėtinga. Grafikos katedroje pirmiausia teko susipažinti su iliustracija bei tradicinėmis spaudos technikomis, kurios man pasirodė gana svetimos. Nesu tikras, kas nutiko, tačiau tuo metu atrodė, jog kad ir kaip stengiausi, niekaip nebegalėjau išreikšti savo idėjų popieriaus lape. Tai mane paskatino ieškoti labiau tarpdiscipliniškų sprendimų, domėtis skaitmeninėmis technologijomis, eksperimentuoti su erdviniais išraiškos būdais. Ko gero, dėl to, kai vėliau susipažinome su knygos dizainu, pasijaučiau suradęs savo vietą. Knyga man staiga atsiskleidė kaip neribotą kūrybinį potencialą turintis objektas, savyje talpinantis viską, kas man buvo įdomu ir dar daugiau. Esu dėkingas dėstytojams, o ypatingai savo vadovei – knygos menininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už tai, kad padėjo tai suprasti.

Vėliau išvykau studijuoti į Leipcigo Vizualiųjų menų akademiją. Praėjus pirminiam kultūriniam šokui, greitai įsiliejau į tarptautišką akademinę bendruomenę. Mano klasei vadovavo olandų grafikos dizainerės Maureen Mooren ir Britt Helbig, kartu studijavo žmonės iš Prancūzijos, Belgijos, Rumunijos, Vokietijos ir kitų šalių. Šios studijos man ne tik padėjo formuotis kaip asmenybei, tačiau ir padarė didžiulę įtaką kūrybai, atrakino tam tikrą matymą, kurio anksčiau neturėjau. Leipcige susipažinau su tarptautiniu knygos meno lauku bei alternatyviais išraiškos būdais. 2014-aisiais metais Vokietijoje vyravusių grafinio dizaino tendencijų atgarsiai Lietuvą pasiekė tik po kelerių metų. Iki šiol stengiuosi kasmet aplankyti renginius, organizuojamus aktyvios Leipcigo knygos meno bendruomenės, jie labai įkvepia. Kovo mėnesį kaip tik lankiausi ten vykusioje tarptautinėje knygų mugėje „It’s a Book“, po vienu stogu sutalpinusioje 70 nepriklausomų leidėjų iš viso pasaulio.

Kaip apibūdintum savo stilių? Kaip manai, kas jį labiausiai formavo?

Mano dėmesį visada traukė kūrėjai, turintys vientisą stilių. Pats ne kartą bandžiau redukuoti savo vizualinę kalbą, tačiau toks modelis pasirodė per daug ribotas. Dabar vis aiškiau suvokiu, kad gebėjimas pritaikyti savo raišką kiekvienam projektui toli gražu nėra trūkumas, o atvirkščiai – viena didžiausių mano stiprybių. Prieidamas prie skirtingų temų, stengiuosi būti kaip galima labiau atviras. Nors šis kūrybos būdas reikalauja kur kas daugiau laiko ir energijos, žinau, tik tokiu būdu galiu išlikti nuoširdus sau ir kūriniui.

Manau, kad šį požiūrį padėjo suformavuoti mano polinkis į tarpdiscipliniškumą. Miksuoju interesų laukus, darbo įrankius – ryte galiu dėlioti knygos maketą, dieną paišyti iliustraciją, o vakare kurti garso takelį vaizdo įrašui. Tai man padeda atsikvėpti, atsitraukti ir pamatyti anksčiau kilusias mintis iš naujo. Tuo pačiu nepertraukiamai vyksta idėjų mainai, kartais vienuose projektuose eliminuoti sprendimai puikiai papildo kitus ir ši dinamika mane žavi.

Esi produktyvus menininkas, užsiimantis plataus spektro veikla – knygos menu, dizainu, iliustracija, animacija. Bendradarbiauji su įvairiomis leidyklomis, teatrais bei mokslo įstaigomis, dirbi su „Teatro žurnalu“ bei Kauno bienale. Kaip išsirenki projektus, su kuriais nori kurti? Ar galėtum išskirti kolaboracijas, kurios atnešė daugiausiai naujų kūrybinių impulsų?

Mane labiausiai dominantys laukai yra kultūra ir leidyba, tačiau svarstau įvairius pasiūlymus. Sprendimą priimu remdamasis savo užimtumu ir tuo, kiek kūrybinio potencialo įžvelgiu būsimame darbe. Labai džiauguosi, kai žmonės, su kuriais randame bendrą kalbą, sugrįžta vis su naujais projektais, štai su „Teatro žurnalo“ komanda dirbame jau septynerius metus. Darbas su šiuo leidiniu visapusiškai ugdė mane kaip pradedantį kūrėją bei atnešė ne vieną kolaboraciją su Lietuvos ir užsienio teatro bendruomenėmis.

Kaip vienus labiausiai mane iki šiol inspiravusių projektų galiu išskirti Godos Palekaitės knygą „Schizmatikai“ ir Robin Waart knygą „evol/love“. Šias kolaboracijas vienija nuoširdus autorių įsitraukimas į kūrybinius procesus, tai neabejotinai prisidėjo prie abiejų leidinių sėkmės.

Goda Palekaitė savo dvikalbėje knygoje „Schizmatikai“ (leidykla „Lapas“) pasakoja apie 11 neeilinių istorinių asmenybių, praeities futuristų, savo laiku vadintų disidentais, iškrypėliais, eretikais ir fanatikais, tarp jų – dangaus architektūrą empiriškai tyrinėjęs mistikas Emanuelis Swedenborgas, žydų-musulmonų rašytojas, orientalistas Essadas Bey ir mano favoritė – savamokslė dinozaurų atradėja Mary Anning. Pagrindinis tikslas, kuriant šios knygos dizainą, buvo surasti vieningą vizualinę sistemą, kuri padėtų skaitytojui naviguoti tarp iš dalies fiktyvių Godos pasakojimų, tam į pagalbą pasitelkėme įvairių stilių ženklus, sukurtus kiekvienam veikėjui.

Robino Waarto knygoje „evol/love“ (leidėjas „Stichting Mei“) pateikiamas subtitruotų apie meilę kalbančių kino kadrų archyvas ir išplėstinis indeksas, nagrinėjantis filmų ištraukas skirtingais pjūviais. Vertikali vartymo kryptis, rausvas popierius, veidrodiniu principu apverstų iliustracijų negatyvai, laminuota viršelio drobė, 666 egzempliorių tiražas, tušti (?) vidiniai japoniško rišimo puslapiai yra keletas išraiškos priemonių, panaudotų šioje knygoje, siekiant sukurti daugiasluoksnį koncepcinį koliažą, papildantį kitus Robino kūrinius. Knyga „evol/love“ tapo menininko instaliacijų dalimi, jos eksponavimui taip pat buvo pagaminti specialūs baldai.

Atrodo, kad kiekvienas Tavo sukurtas dizainas organiškai susijungia su kūriniu, ir dabar sunkiai įsivaizduoju kitokį apipavidalinimą tokiems leidiniams kaip Bertolto Brechto „Pastabos apie teatrą“ (leidėjas „Scenos meno kritikų asociacija“) ir M. Fisher „Kapitalistiniam realizmui“ (leidykla „Hubris“). Jie abu – puikaus knygos dizaino, lengvai atpažįstamo viršelio pavyzdžiai. Įdomu, kaip gimsta Tavo idėjos?

Kūrybinis procesas kaskart yra individualus, tačiau dažniausiai prasideda nuo pažinties su turiniu ir autoriumi. Kaip minėjau, visada stengiuosi būti atviras, leidžiu intuicijai mane vesti per labiausiai intriguojančias teritorijas, taip apsibrėžiu tam tikrą tyrimo lauką. Jeigu turiu pakankamai laiko, darau pertraukas ir prie tyrimo grįžtu keletą kartų – tai yra vienas iš būdų pasitikrinti pirminius impulsus ir per daug nepaklysti ieškojimuose. Kai prieš save turiu pakankamai medžiagos, pradedu galvoti apie sprendimus, kurie, mano manymu, yra tinkamiausi turiniui atskleisti. Kilusios idėjos jungiasi su ankstesniais žinojimais, ir tada jau lieka tik atsirinkti, o tai padaryti padeda knygų, projektų autoriai.

Pavyzdžiui, kurdamas dizainą „Kapitalistiniam realizmui“, kuriame savo vietą rado 8-bit’ų estetika, aukso pjūvis, ekologija, nurengtos knygos (stripped books) ir net animacija, knygą skaičiau 3 kartus, rankraščio paraštės buvo nusėtos įvairiais prierašais, eskizais, savokų paaiškinimais, ištraukomis iš Mark Fisher paskaitų YouTube kanale ir t. t. Šiame projekte taip pat teko surasti būdą kaip sumaketuoti knygą, kurios kiekvieno puslapio kompozicija buvo skirtinga, ir skubiai jį išmėginti praktiškai. Šis procesas buvo intensyvus, tačiau nepaprastai įdomus.

13-ąjai Kauno bienalei „Once Upon Another Time… Gyveno jie jau kitaip“ kūrei visą vizualinį identitetą, pradedant nuo renginio plakato iki maišelių dizaino. Papasakok, kaip sekėsi bendradarbiauti su plataus masto tarptautiniu renginiu.

Labai džiaugiuosi suteikta galimybe prisidėti prie šio svarbaus renginio. Žinojau, kad tai bus nemažas iššūkis, tačiau su malonumu jį priėmiau. Darbas su tokia didele organizacija man buvo nauja patirtis, efektyvi komunikacija išliko labai svarbiu faktoriumi kuriant bienalės vizualinį identitetą nuo pradžios iki galo. Po vienerius metus trukusio darbo buvo gera matyti savo darbus įvairiose Kauno vietose.

Man buvo garbė bendradarbiauti su kanadiečių kuratore Josée Drouin-Brisebois bei visa Kauno bienalės komanda. Šiemet parodoje nagrinėti su transformacijomis susiję mitai bei asmeninės ir bendruomeninės istorijos, regis, atgijo prieš mano akis, kai visi kartu dalyvavome atidarymo ceremonijoje Lietuvos krepšinio namuose. Labai džiaugiausi matydamas itin skirtingas asmenybes, susibūrusias kartu švęsti šiuolaikinio meno. Ten susipažinau su daug ypatingų žmonių, tame tarpe ir savo antrąja puse.

Turbūt dažnas esam girdėjęs ir vartojęs posakį „Nesirink knygos pagal viršelį“ ir dažnas šį patarimą sulaužę. Paskutinius kelerius metus analizuojamas augantis poreikis vizualizuoti pasakojimus – plačioji auditorijos dalis nėra linkusi skaityti ilgų tekstų. Kaip manai, kiek vizualika turi įtakos skaitytojui? Ar apipavidalinimas gali keisti ir tai, kaip priimame tekstą?

Be jokios abejonės, šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dominuoja trumpas dėmesio sutelkimo laikas (short attention span), knygos vizualinė išraiška yra labai svarbi norint patraukti skaitytojų dėmesį. Vizualiniai sprendimai gali padėti skaitytojams geriau suvokti knygos turinį, susidaryti įspūdį dar neskaičius teksto, tam skiriame labai daug dėmesio.

Tačiau kad ir koks svarbus mums būtų vizualumas, dizainas nėra vien vaizdas. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, jog knygos dizaineris tik paišo iliustracijas viršeliams. Iš tiesų mes rūpinamės knygos struktūra, tipografika, medžiagų parinkimu, gamybos procesų planavimu ir viskuo, kas kaip tik ir padeda skaitytojui knygą pamatyti ne kaip „ilgą tekstą“, bet veikiau kaip įdomią, vertingą patirtį.

Kokiomis pagrindinėmis vertybėmis vadovaujiesi savo kūryboje?

Stengiuosi išlaikyti pagarbų santykį su turiniu ir jam nepakenkti. Tam, kad įsitikinčiau, jog dizaino sprendimai atitinka autorių vizijas, intensyviai bendrauju su visais savo kolaboruotojais, per savo praktikas bandau vizualizuoti kiekvieno jų unikalų balsą. Grafiniame dizaine, kaip ir visur kitur, vis dar opi lyčių nelygybės problema, stengiuosi atkreipti dėmesį į tai ir savo tipografinį arsenalą pildyti ne vien vyrų kurtais šriftais. Man taip pat svarbu dirbant turėti galimybę rinktis ekologiškai atsakingų gamintojų medžiagas, džiaugiuosi, kad tai įgauna vis didesnį populiarumą ir tarp leidėjų.

Kokiu pasiekimu labiausiai didžiuojiesi? Kokie darbai laukia ateityje?

Darbas, kuriuo labiausiai didžiuojuosi, yra jau minėta knyga „evol/love“, kurta kartu su menininku Robin Waart. Dėl savo kūrybinio proceso ir netradicinės formos, netikėtai sulaukusios tarptautinio įvertinimo, ši knyga visada liks man labai brangi. „evol/love“ pelnė du nacionalinius (Lietuvos ir Nyderlandų) knygos meno apdovanojimus ir pateko į Best Book Design from All Over the World 2022 („Geriausio dizaino knygos iš viso pasaulio 2022“) konkurso trumpąjį sąrašą.

Šiuo metu intensyviai dirbu su Šiaurės Europos režisūros programų tinklu Alexandria Nova ir Helsinkio teatro akademija, kartu ruošiame knygą „Looking for Direction“ („Ieškant krypties“). Joje 17 autorių iš viso pasaulio apmąsto režisūros praktikas ir pedagogikas 21-ajame amžiuje. Knygos pristatymas įvyks šią gegužę Ernst Busch dramos menų akademijoje Berlyne.

Ačiū už interviu, Vilmantai.

Nuotraukos:

[1] Vilmantas Žumbys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[2] „Teatro žurnalo“ Nr. 21 viršelis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[3] Iliustracija „It is going to get better“, skirta 2021 m. Pride mėnesiui. Iš asmeninio archyvo
[4] Godos Palekaitės knygos „Schizmatikai“ viršelis. Nuotraukos autorė Gintarė Grigėnaitė
[5-6] Godos Palekaitės knygos „Schizmatikai“ turinio puslapiai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[7] Robin Waart knygos „evol/love“ viršelis. Nuotraukos autorė Ayako Nishibori
[8] Robin Waart knygos „evol/love“ turinio puslapiai. Nuotraukos autorė Ayako Nishibori
[9] Robin Waart knygos „evol/love“ vidaus puslapiai. Nuotraukos autorė Ayako Nishibori
[10] Mark Fisher knygos „Kapitalistinis realizmas. Nėra jokios alternatyvos?“ viršelis. 3D modelis/vizualizacija iš asmeninio archyvo
[11] Mark Fisher knygos „Kapitalistinis realizmas. Nėra jokios alternatyvos?“ titulinis puslapis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[12] Mark Fisher knygos „Kapitalistinis realizmas. Nėra jokios alternatyvos?“ turinio puslapis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[13] 13-osios Kauno bienalės plakatas požeminėje perėjoje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[14] 13-osios Kauno bienalės katalogo viršelis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[15] Bertolt Brecht knygos „Pastabos apie teatrą“ viršelis. 3D modelis/vizualizacija iš asmeninio archyvo
[16] Bertolt Brecht knygos „Pastabos apie teatrą“ turinio puslapis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[17] Bertolt Brecht knygos „Pastabos apie teatrą“ vidaus puslapiai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
[18] Robin Waart knyga „evol/love“ šalia kitų autoriaus publikacijų. Nuotrauka iš asmeninio Robin Waart archyvo
[19-20] Robin Waart knyga „evol/love“ to paties pavadinimo parodoje Rongwrong galerijoje, Amsterdame. Nuotrauka iš asmeninio Robin Waart archyvo