Naujausi Lapelytės projektai: nuo instaliacijos Kosminiame name Londone ir spektaklio „Kosminiai namai“ Varšuvoje

„Šiais tamsiais laikais ieškau egzistencinės prasmės ir atsakymų į krizines situacijas. Kasdienybės vertybių perkėlimas į planetinį mastelį padeda geriau suprasti, kokie maži yra Žemės namai ir kokia plati yra namų sąvoka. Čia telpa ištisos visatos prisiminimų, istorijų, juoko ir ašarų“, – apie du naujus šiuo metu pristatomus projektus pasakoja Lina Lapelytė. Postmodernizmo architektūros šedevre Londone menininkė pristato performatyvią videoinstaliaciją, o Varšuvos „TR Warszawa“ teatre debiutuoja kaip muzikinio spektaklio režisierė.

Vienas iš naujausių L. Lapelytės projektų – videoinstaliacija „Kai tamsu – mes žaidžiam“ (angl. „In The Dark, We Play“), pristatomas Kosminiu namu pramintuose kraštovaizdžio architekto Charleso Jenckso ir jo žmonos Maggie namuose. Netoliese Holando parko Londone esantis pastatas pradėtas statyti 1978 m. Nors statinys atitiko formalią Viktorijos laikų vilų architektūrą, jo interjeras pertvarkytas pagal postmodernistines idėjas: kartu su architektu Terry Farrellu suformuotos skirtingų stilistinių nuorodų ir kosminių aliuzijų zonos.

Pagrindinis namo šeimininkų noras buvo išsaugoti šį pastatą ir paversti jį gyvu centru diskusijoms apie kultūrą, kosmologiją, mokslą ir dizainą. 2018 m. jis buvo įtrauktas į aukščiausios Jungtinės Karalystės paveldo apsaugos registrą, o nuo 2021-ųjų šis postmodernistinės architektūros šedevras pradėjo veikti kaip muziejus.

Įsteigtas Jenckso fondas kasmet kviečia menininkus čia sukurti įvietintus kūrinius. Atliepti šią unikalią aplinką šiemet pakviesta Venecijos bienalės „Auksinio liūto“ laureatė L. Lapelytė. Kosminiame name menininkė pristato dvylikos ekranų video kūrinį, kurio dalys išdėstytos namo interjere taip, kad lankytojai pasijustų žaidžiantys slėpynes.

Iki gruodžio 19 d. veiksiančioje videoinstaliacijoje rodomi kino operatoriaus, fotografo Martyno Norvaišo nufilmuoti muzikiniai klipai, kur atlikėjai a capella dainuoja vis kitoje namų erdvėje: ant sraigtinių laiptų, ant poliruoto nefrito grindų, kambaryje su veidrodinėmis lubomis ir t.t. Atidaus klausymosi reikalaujantis kūrinys įgyvendintas bendradarbiaujant su Nouria Bah, Anat Ben-David, Angharad Davies, Sharon Gal ir Rebecca Horrox – muzikantų ir menininkų grupe, su kuria L. Lapelytė kūrė muzikinį performansą „Candy Shop“ (2013).

Ši intymi balsų ir kūnų choreografija pasakoja apie nepaprastai gražų pastatą ir jo žaidimus su mokslu, menu šviesa ar simetrija. Rašytojos Ellos Finer esė paremtas L. Lapelytės darbas kalba apie kaleidoskopišką kasdienybę, santykių architektūrą ir norą perprasti pasaulį, kuris nepasiduoda vienai aiškinimo versijai. Pasak L. Lapelytės, tai – galimybė namus ir kosmosą apmąstyti kaip užuovėją ir svajonę, ypač šiuo metu, kai pasaulis apvirtęs aukštyn kojomis.

Kelios Londone pristatomo kūrinio dainos nuskamba ir kitame L. Lapelytės kūrinyje – Varšuvos „TR Warszawa“ teatre menininkės kurtame muzikiniame spektaklyje „Kosminiai namai“. „Tai – savotiškas minties tęsinys, perkeltas į kitą situaciją ir aplinkybes. Jo tikslas – poetiniais būdais parodyti žmogaus ir kosmoso sąsajas, atkreipti dėmesį į atsitiktinius, iš pažiūros nereikšmingus kasdienius veiksmus, ritualines pastangas, asmeninius poelgius, kurie yra būtini šio metaforiško kosminio namo statybai. Juk ir sunkiose gyvenimo situacijose pagalbos neretai imamės ieškoti kosmologijoje, žvaigždžių ir planetų išsidėstyme, taip pateisindami savo sprendimus“, – pasakoja L. Lapelytė.

Balandžio 11–13 ir 15 dienomis vykstantys kūrinio premjeriniai rodymai – performatyvi patirtis tiek aktoriams, tiek žiūrovams. Valandos trukmės muzikiniame spektaklyje devyni aktoriai ir šviesos be perstojo sukasi ant specialiai kūriniui šviesų dailininko Martyno Kazimierėno sukonstruotos platformos. Pasak kūrinio autorių, taip buvo siekiama sukurti nepastovumo būseną, įprasminti kūrinio patirtį ne tik per muziką ar tekstus, bet ir per judesį.

Kartu su dramaturge ir rašytoja Birute Kapustinskaite kurtas kūrinys neturi konkretaus siužeto, tačiau pasakoja apie žmones, ieškančius ryšio vieni su kitais, pasauliu, kosmosu, atrandantys savo pačių kosminį gylį ir sudėtingumą. Kaip ir būdinga L. Lapelytės kūrybinei praktikai, „Kosminiai namai“ taip pat statomi daugiabalsio pasakojimo principu. Balsų naudojimas čia nėra virtuoziškas ir pratęsia menininkei svarbių pažeidžiamumo, muzikinės paklaidos ir nusistovėjusio kanono temų tyrinėjimus.

Videoinstaliacijos Londone rėmėjas Lietuvos kultūros institutas

Spektaklio Varšuvoje partneriai: Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas Vilniuje