• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.
2023    11    30

Nacionalinio kultūros forumo dalyviai: neįmanoma atskirti kultūros ir ekologijos

artnews.lt

Menininkai ypač jautriai reaguoja į besikeičiančią aplinką ir sugeba tuos pokyčius ištransliuoti visuomenei. Tai padeda suvokti pasaulį, jį pažinti ir keisti. Svarbu atrasti kūrybinius sprendimus, kurie padėtų tvarią visuomenę kurti, pergalvoti jos vystymosi kelius darnoje su gamta. Apie tai kalbėta vakar Vilniuje vykusiame 8-ajame Nacionaliniame kultūros forume, kuris šiais metais skirtas kultūros ir ekologijos temai.

„Nepavarkime ieškoti ryšio vieni su kitais, nepraraskime kantrybės įrodinėdami, ieškodami dialogo, kuo daugiau diskutuokime, tęskime pradėtus darbus ir pokytis ateis“, – neabejoja šokio menininkas, urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjas ir vadovas, NKIKIA valdybos pirmininkas ir vienas iš forumo organizatorių Laurynas Žakevičius.

Su kokiais iššūkiais susiduria kūrėjai, reaguodami į klimato krizę? Kokios meno iniciatyvos skatina žalesnį kelią? Ar įmanomas dialogas tarp meno, verslo ir politikos? Kokios yra menininkų užduotys besikeičiančiame pasaulyje? Kur susitinka kultūra ir ekologija? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo forumo pranešėjai – tarpdisciplininio meno kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ypač daug ekologijos tema savo kūryboje kalbantis Masačusetso technologijų instituto profesorius Gediminas Urbonas, Nyderlanduose gyvenanti kūrybininkė, kūrybinių veiklų organizatorė ir edukatorė Evelina Kvartūnaitė, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas Rytis Jadzevičius, Depresijos įveikimo centro įkūrėja, psichologė Aušra Mockuvienė.

Apie kultūros galią žalesnei ateičiai, kultūros ir kūrybinių industrijų bendruomenės, politikų ir verslo bendrystę diskutavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Ministrės Pirmininkės patarėja Gabrielė Žaidytė, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė, menininkas G. Urbonas, NKIKIA valdybos pirmininkas L. Žakevičius. Diskusiją moderavo ir forumą vedė NARA žurnalistė Indrė Kiršaitė.

Psichologė A. Mockuvienė savo pranešime teigė, kad ekologinė katastrofa prasideda tada, kai nebegirdime savęs, kai ignoruojame ryšį su aplinka. „Nėra kito būdo galvoti apie mūsų santykį su aplinka – tik mūsų ryšys su ja, vienų su kitais ir su savimi. Vidinė ekologija – tai gebėjimas tokiame ryšyje būti“, – kalbėjo psichologė A. Mockuvienė, savo pranešime pabrėžusi, kad būtent menininkai gali atverti duris svarbioms, skaudžioms temoms, surinkti tai, kas aktualu, ko kiti linkę nematyti. Perdavę žinią visuomenei, jie gali padėti kurti žmogaus ir aplinkos ryšį.

Pakvietusi į akimirkos eksperimentą patirti, kaip esame susieti vieni su kitais ir su aplinka, psichologė kalbėjo apie tai, kad susietumo jausmas leidžia mums išgyventi savitą, autentišką, vidinį, o ne daiktišką žvilgsnį į pasaulį. Ji ragino atsigręžti į klimato nerimą, nebėgti nuo jo, o pamėginti išsiaiškinti, apie ką jis kalba, kam kviečia. „Turime mokytis gyventi šiame pasaulyje, nepaisant to, kad jis mums neužtikrina saugumo“, – forume kalbėjo psichologė A. Mockuvienė.

Apie nerimą dėl ateities kalbėjo ir pagrindinis forumo pranešėjas, menininkas, Masačusetso technologijų instituto profesorius G. Urbonas. „Vienaip dėl ateities nerimauja tie, kuriems per penkiasdešimt, ir visai kitaip tie, kuriems gyvenimą dar reikės nugyventi, kurių kūnas jau dabar formuojasi užterštoje planetos atmosferoje“, – jis sakė.

Savo pranešime „Institucinis metabolizmas: ar institucija gali būti užpelkinta?“ menininkas priminė pasaulyje egzistuojančias ekosistemų metabolizmo teorijas, kurių idėjos inspiravo kitų disciplinų menininkus atidžiau pažvelgti į ekologijos temas, atrasti kelių ne tik pristatyti meno kūrinį, bet ir tiesiogiai veikti mažinant gamtos užterštumą. „Menininkų kultūrinė ir politinė vaizduotė įgalina socialinius visuomenės pokyčius“, – teigė menininkas, pridūręs, kad šių dienų situacija nedaug pasistūmėjo 1964-aisiais britų rašytojo J. G. Ballardo aprašyto degančio pasaulio. Pasaulis ne tik dega, pasaulis išgyvena vandens amžių, ką jau kalbėti apie branduolinės taršos antropoceną. Pavargusi mūsų Žemė nebesugeba atkurti žmonių panaudotų išteklių. Štai kodėl turime labiau galvoti ne apie ekonominį augimą, o apie ekonomiką, kuriai nebūtinai reikia naujos gamybos ir kurią kurti būtų galima stebint gamtos ciklus, apie integralią ekologiją ir tvarios visuomenės atsiradimą. Menininkų vaidmuo čia – labai svarbus, jų jautrumas transliuoja pokyčių svarbą, jie gali ir turi dalyvauti ten, kur priimami sprendimai.

Nyderlanduose gyvenanti kūrybininkė, kūrybinių veiklų organizatorė ir edukatorė E. Kvartūnaitė forume dalijosi gerąja Amsterdamo kūrybinių erdvių patirtimi. Įsikūrusios apleistuose, nenaudojamuose pastatuose, jos deklaruoja transformacijos, kūrybiškumo ir tvarumo idėjas. Meno projektais tampantys industriniai projektai, visuomenei atsiveriančios meno erdvės, patalpos, kuriose kuriasi bendruomenės, startuoliai, erdvės, kuriose įkvėpimo ieško didžiosios kompanijos, – apie tai E. Kvartūnaitės specialiai forumui parengtame pokalbyje pasakojo tyrėja, startuolių ekosistemos fasilitatorė Maartje Schenkels.

„Viskas prasideda nuo dialogo. Jei verslas, politikai ir menininkai galėtų susėsti prie bendro stalo, dialogas tikrai įvyktų, o tada pasimatytų ir rezultatai“, – įsitikinusi E. Kvartūnaitė.

Apie tai, kaip kompiuterinių žaidimų industrija veikia pasaulio ekosistemą, forume kalbėjo Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas R. Jadzevičius. Jis teigė, kad žaidimų kūrėjai turi galingų įrankių, kurie galėtų keisti visuomenės nuostatas ir skatinti sąmoningumą, tačiau realūs pokyčiai galėtų vykti tik bendrystėje su visuomenės organizacijomis, bendruomenėmis ir tais, kurie priima sprendimus.

„Kultūros forumas yra vienas iš tokios bendrystės pavyzdžių. Susirinkę iš įvairių sričių, kalbame ta pačia kalba, tačiau dar svarbiau, kad kalbos neliktų kalbomis, kad atsirastų konkrečių pasiūlymų ir būtų imtasi veiksmų“, – sakė R. Jadzevičius.

„Be kultūros nebus natūros“, – forumo diskusijoje teigė Aplinkosaugos koalicijos vadovė L. Paškevičiūtė. Ji įsitikinusi, kad žmonės privalo padėti gamtai, jei nori, kad gamta padėtų žmonėms. „Gyvename kultūroje, kur mus uždaiktino, save ir savo aplinką matome kaip daiktus, tačiau gyvybė yra gyvybė, ne daiktas, jei norime gyventi, turime keisti požiūrį, kad miškas – tik lentos.“

Lietuvos kultūros ministras S. Kairys forumo diskusijoje kalbėjo apie tai, kad pastaraisiais metais, kai kalbama apie kultūrą ir tvarumą, aiškiai matyti vertybinis visuomenės pokytis, jį galima stebėti ir kiekvieno žmogaus pasirinkimuose. „Kultūra, būdama tarpsritinė, gali lengviau įdiegti vertybes, sustiprinti jautrumą aplinkai, padėti žmogui atsisukti į gamtą“, – sakė kultūros ministras S. Kairys.

Ministrui diskusijoje pritarė Ministrės Pirmininkės patarėja G. Žaidytė, kalbėjusi ir apie tai, kad institucijos atsiranda tada, kai atsiranda poreikis iš visuomenės. „Vyriausybė, politikai dažniausiai atsiliepia tada, kai jiems suformuluojamos užduotys, formuojami iššūkiai, jie atliepia tai, ką išgirsta iš bendruomenių. Tik tada kažkas išeis, jei kursime kartu, suvieniję jėgas, kartu įsisąmoninę ekologijos kultūroje ir kultūros ekologijoje prasmę bei reikšmę“, – sakė G. Žaidytė.

Nuo 2016 metų NKIKIA organizuojamas Nacionalinis kultūros forumas jau aštuntus metus demonstruoja reikšmingą politikos formuotojų ir kultūros bei kūrybinių industrijų atstovų bendradarbiavimą bei dialogą, analizuoja esamą situaciją, ieško ir siūlo sprendimus. Forumas kasmet suburia kultūros ir politikos lyderius bei ekspertus, pristato naujausius tyrimus, aktualijas, akcentuoja kultūros ir kūrybinio sektoriaus kuriamą ekonominę bei socialinę vertę. Forumą organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.