Mykolo Saukos paroda „Gestai“ „apiece“ galerijoje

Iki kovo 4 d. „apiece“ galerijoje (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilnius) veikia Mykolo Saukos paroda „Gestai“.

Pastaruosius penkerius metus M. Saukos kūrybinis pradas ir medžiaga yra medis. „Man medis siejasi su naivumu, šventumu, jaukumu, lietuvišku baroku. Medis diktuoja temas ir iš jų diena po dienos kyla tam tikra organizuota visuma“, – sako menininkas. Pasitelkdamas ekspozicinę erdvę kaip situaciją, skulptorius kiekvieną kartą naujus objektus komponuoja su ankstesniais, o neretai jau sukurtus perdaro ar naujai pritaiko, kol sukomponuoja skulptūrinių objektų visuminę kompoziciją. Jis meistriškai derina kūrinių mastelį, įtraukdamas žiūrovą į daugiasluoksnį vizualinį pasaulį, kartu keldamas prieštaringus jausmus: jaukumą ir chaosą, saugumą ir nerimą, atpažįstamumą ir kažką atmosferiškai ironiško.

Paroda „apiece“ galerijoje yra šiuolaikinės visuomenės, orientuotos į idealizuoto kūno kultą, refleksija. Išorinio grožio, tobulumo, amžinos jaunystės siekiai – tai susipriešinimo su savimi bei nepatogumo natūraliai senstančiame kūne būsena. Menininkas į medį žvelgia kaip į kūną ir su juo elgiasi lyg plastikos chirurgas. Tik jam rūpi ne socialinių tinklų, reklamų ar filmų fone sukonstruoti grožio standartai, o viso to priešprieša. Anot jo, „įkalu kaiščius, klijuoju, nelakuoju ir tas matosi“. Poreikis vaizduoti nepatogius kūnus, šiuo atveju – kūno dalis, yra meno kūrinio įgalinimo gestas. Be to, kaip pastebi kūrėjas, „pati skulptūra deformuojasi dėl mano kreivų anatomijos žinių ir įgūdžių stokos. Kitaip tariant, mano naivumo“.

Organizuota kūno dalių, – plaštakų, rankų, pėdų, kojų, torsų ir plika akimi nematomų kūno bakterijų, pavyzdžiui, Demodex folliculorum, visuma, vitrininės galerijos kontekste žadina vaizduotę ir smalsumą. Lyg egzotinių artefaktų pripildytas kuriozų kabinetas (kunstkabinett) skatina mus „astsigręžti“ ne į ką kitą, o į save.

Mykolas Sauka (g. 1989) – skulptorius ir rašytojas. 2014 m. baigė skulptūros magistrą Vilnius dailės akademijoje, kūryboje tyrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybę. 2016 metais parodoje „Pasijuntu stebimas kito“ pristatė trijų metrų aukščio betonines skulptūras, realistiškai atvaizduojančias nuogus senyvus žmones. 2023 m. surengė personalinę parodą „Vaikų kambarys“ VDA parodų salėje „Titanikas“, 2024 m. –  tuo pačiu pavadinimu parodą Paryžiaus Galerie Olivier Waltman („Lietuvos sezonas’24“ programos dalis).

Už apsakymų rinkinį „Grubiai“ 2016 m. apdovanotas Kazimiero Barėno literatūrine premija, o 2024 m. išleido antrą knygą „Kambarys“. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Parodos kuratorės: Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė

Teksto vertimas Martynas Galkus

Fotografijos: Vytautas Narkevičius