Monikos Janulevičiūtės naujas filmas „Drevė (The Lair)“

Kiekviena kviestinė javapjūtės būtybė atsinešdavo po žodį ir išspjaudavo jį ant delno. Jos palikdavo žymę drėksteldamos nykščio ar rodomojo piršto nagu. Išdžiuvusi ji likdavo šio vardo nešiotojui. Klaidingai suprasti žodžiai vis viena yra gyvesni už neperskaitytus. Vos pasitaikius progai, taip ir įvyksta.

Įsivaizduokite kažką tokio neišvengiamo kaip žymių ant drevės (ar guolio) briaunos aptarinėjimus. Aptikti žemėje, jie siekdavo išmėginti, įtekstinti, suausti ir susiūti sausumos masyvus. Taip būdavo apjungiamos ištarmės ir veiksmai, ginant tai, kas egzistavo iki žodžio ir buvo nerašyta, neištarta ir vis dėlto taip glaudžiai įsikūniję, įsisukę į galūnių sąnarius.

Šokinėjant tarp geografinių vietovių bei laiko juostų, video esė sukasi apie atokvėpio, prieglobsčio vietas bei jų vardus. Kūrinyje filmuota medžiaga persipina su animacijos ir grafikos fragmentais, bei garsinėmis tekstūromis, veikiančiomis kaip vaizdo atspindys. Visą aplink tampa guoliu ir per tūkstantmečius išgyventos patirtys, veiksmų motyvai persiverčia į iki-kalbinę būseną.

Kūrinį lydi Helin Şahin, Ulijonos Odišarijos rašyti tekstai, pokalbis su Gediminu Žygumi ir interviu su archeologe, akmens amžiaus tyrinėtoja dr. Gabriele Gudaitiene. Monikos Janulevičiūtės „Drevė“ video esė ir ją lydinčius tekstus galima peržiūrėti apsilankius www.dreve.lt

Dėkui

Margarita Žigutytė

Kareem Lotfy

Ulijona Odišarija

Helin Şahin

Gabrielė Gudaitienė

Gediminas Žygus

Aistis Žekevičius

Robin Rådenman

Kūrinį koordinuoja VDU menų galerija „101“

Kūrinys dalinai remiamas Lietuvos Kultūros Tarybos

„Drevė (The Lair)“ yra „Laukinės gamtos“ (The Great Outdoors) serijos dalis.